Pãtrai (gr. Patra, sen. gr. Patrai), miestas Graikijoje, Peloponeso pusiasalio šiaurės vakaruose, prie Patrų įlankos (jungia Jonijos jūrą su Korinto įlanka); Vakarų Graikijos administracinio regiono ir Achajos regioninio vieneto (iki 2011 nomo) centras.
Patrai ir Patrų įlanka
195 300 gyventojų (2011); aglomeracijoje 260 000 gyventojų (2011). Svarbiausias Peloponeso ir vienas svarbiausių Graikijos prekybos (išvežama vynas, razinos, citrusiniai vaisiai, figos, tabakas, alyvuogės ir jų aliejus) ir keleivių uostų (keltai į Italijos uostus Bari, Brindisi, Anconą, Veneciją, Jonijos jūros salas – Kerkyrą, Itakę). Per Patrus, Peloponeso pusiasalio pakrante, eina Korinto–Pirgo geležinkelis ir plentas. Rijo-Antirijo tiltas (pastatytas 2004) jungia Patrus su Graikijos žemynine dalimi. Arakso oro uostas. Maisto (malimo, vyno, vaisių sulčių, alyvuogių), tekstilės (medvilnės), odos, medienos apdirbimo, popieriaus, chemijos (padangų gamyba) ir farmacijos, cemento pramonė. Į pietryčius nuo Patrų yra Achajos Clausso vyno darykla (įkurta 1861) ir vyno degustacijos centras. Turizmas. Patrų universitetas (įkurtas 1964), Graikijos atvirasis universitetas (įkurtas 1992), Patrų technikos institutas (įkurtas 1970). Kompiuterinių technologijų, Graikijos pramoninių sistemų, Cheminės inžinerijos ir aukštos temperatūros cheminių procesų, Biomedicinos technologijų mokslinio tyrimo institutai, Patrų mokslo parkas. Patrų universiteto ir kitos bibliotekos. Archeologijos, folkloro, istorijos ir etnologijos, spaudos muziejai, Patrų universiteto zoologijos muziejus. Meno galerijos. Apolono (įkurtas 1871), Patrų miesto ir regiono, kiti teatrai. Kasmetinis tarptautinis Patrų meno festivalis. Kasmetinis Patrų karnavalas. Kasmetinis Poezijos simpoziumas. 2006 Patrai buvo paskelbti Europos kultūros sostine.
2271
Architektūra
Romėnų odeonas (apie 160, atkastas 1889, rekonstruotas 1952), Patrų pilis (6 a.), Rijo pilis (1499, apgriauta 1928), turkiškosios pirtys (16 a.), senoji miesto ligoninė (danų architektas T. Hansenas), teatro rūmai (abu 1872), rotušė (1880), Charilajo Trikupio, arba Rijo-Antirijo, tiltas per Patrų sąsiaurį (2004, architektas B. Mikaelianas). Sakraliniai statiniai: bažnyčios – Švč. Mergelės Marijos (1859), anglikonų Šv. Andriejaus (1878), Šv. Mikalojaus (1885), katalikų Šv. Andriejaus (1925–37), didžiausia ortodoksų bažnyčia Balkanuose – Šv. Andriejaus (1908–74, architektai A. Metaksas, G. Nomikas); Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai katedra (1846).
2271
Istorija
Dabartinių Patrų vietoje gyvenvietė įkurta apie 1200 prieš Kristų. Nuo 146 pr. Kr. valdomi Romos, nuo 395 po Kr. – Bizantijos. 13–14 a. priklausė Achajos kunigaikštystei. 1430 vėl atiteko Bizantijai. 1461–1830 priklausė Osmanų imperijai. Nuo 1830 Graikijos miestas. 1941–44 okupuoti Italijos.
2271