patranka (19 a., Jungtinės Amerikos Valstijos)
automatinė zenitinė 40 mm kalibro patranka Bofors (Švedija, 20 a. 4 dešimtmetis; Sankt Peterburgo artilerijos muziejus)
patránka, ilgavamzdis artilerijos pabūklas, šaudantis lėkštąja trajektorija į antžeminius, antvandeninius arba oro taikinius. Naudojama tankuose, aviacijoje, prieštankinėje, zenitinėje, laivų ir kranto artilerijoje. Turi ilgą vamzdį (40–80 kalibrų), didelį pradinį sviedinio skriejimo greitį (daugiau kaip 700 m/s), didesnį negu visų kitų artilerijos pabūklų šaudymo tolį. Šaudo skeveldriniais, skeveldriniais fugasiniais, šarvamušiais, subkalibriniais, kumuliaciniais, padegamaisiais, dūminiais, šviečiančiaisiais, signaliniais, kai kurios – aktyviaisiais reaktyviniais, branduoliniais sviediniais. Šiuolaikinių patrankų kalibras 20–280 mm, sviedinių masė 0,1–130 kg, tiesiojo šūvio į tankus tolis iki 2,5 km, didžiausias šaudymo tolis: 75–85 mm kalibro – 13–16 km, 100–122 mm – 17–20 km, 127–155 mm – 22–27 km, 175–210 mm – daugiau kaip 33 km.
Skiriamos automatinės (veikia naudodamos parako dujų energiją) ir pusiau automatinės (patranka užtaisoma ir šaudo naudodama užtaisymo ir tūtos išmetimo pusautomačius) patrankos. Pagal paskirtį būna lauko, prieštankinės, zenitinės, tankinės, laivinės, aviacinės (įrengiamos lėktuvuose, sraigtasparniuose), pagal vamzdžio konstrukciją – graižtvinės ir lygiavamzdės, pagal vežimo būdą – traukiamosios, savijudės (gali važinėti nedideliu atstumu), savaeigės, stacionariosios ir įrengtos objekte (tanke, laive, lėktuve). Antžeminės toliašaudės ir prieštankinės (pramuša iki 400 mm storio tankų šarvus) patrankos yra svarbiausi lauko artilerijos pabūklai.
Zenitinių patrankų svarbiausia paskirtis – šaudyti į oro taikinius, nors t. p. naudojamos ir šaudyti į antžeminius (antvandeninius) taikinius. Zenitinės patrankos kartu su zenitinės ugnies valdymo prietaisais ir pabūklų taikymo įrenginiais sudaro zenitinį artilerijos kompleksą. Savaeigiai zenitiniai įrenginiai turi iki 6 patrankų. Šiuolaikinės lauko patrankos: Jungtinių Amerikos Valstijų 175 mm savaeigė patranka M107 (sviedinio masė 66,8 kg, didžiausias šaudymo tolis 32,7 km); Didžiosios Britanijos 105 mm savaeigė patranka FV433 Abbot (16,1 kg, 17 km,); Prancūzijos 155 mm savaeigė patranka AU‑F1 GCT (43,2 kg, 23,5 km, aktyviuoju reaktyviniu sviediniu – 30,5 km); Rusijos 152 mm savaeigė patranka 2S5 Giacint S ir traukiamoji patranka 2A36 (46 kg, 28,5 km); Rusijos 203 mm savaeigė patranka 2S7 (110 kg, 37,5 km).
tankinė 75 mm kalibro patranka M4 Sherman (Jungtinės Amerikos Valstijos, 1942–55)
Lietuvos kariuomenės naudota vokiška 105 mm kalibro lauko patranka (1923; Kauno IX forto muziejus)
Iki 17 a. bet koks artilerijos pabūklas buvo vadinamas patranka. Vėliau patrankomis imta vadinti tuos pabūklus, kurių vamzdis ilgesnis negu 16 kalibrų. I pasauliniame kare naudotos 37–152 mm, II pasauliniame kare –20–305 mm kalibro patrankos. Po II pasaulinio karo vyrauja savaeigės, sukurta beatotrankių ir beatošliaužių patrankų. Lietuvoje artilerijos pabūklai (vadinti patrankomis), jų sviediniai 15–17 a. buvo liejami Vilniaus, Valkininkų, Biržų, Kauno ir kitose liejyklose. 20 a. 3–4 dešimtmetyje Lietuvos kariuomenės ginkluotei naudotos prancūziškos, vokiškos, angliškos, rusiškos patrankos.
645