patrauklumas

patrauklùmas, žmogaus savybė arba būsena, kelianti kitų žmonių susidomėjimą, susižavėjimą. Patrauklumo prielaidos aiškinamos įvairiai. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas L. Festingeris (1919–89), remdamasis savo socialinio lyginimo teorija (1954), teigė, kad žmogus siekia pusiausvyros, harmonijos, jam patrauklesnis yra tas asmuo, kuris į jį labiau panašus, nes žmogus linkęs vertinti savo elgesį pagal panašių į save žmonių elgesio rezultatus. L. Festingerio teiginius empiriškai tikrino Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas E. Berne’as. Jis tyrė nuostatas ir rėmėsi pastiprinimo teorija. Pasak jo, žmogus patraukliu laiko tokį žmogų, kurio nuostatos panašios į jo. Austrų psichologas F. Heideris (1896–1988) teigė, kad žmogaus patrauklumas susijęs su gerais tarpusavio santykiais. 1948 sukurtoje bendravimo pusiausvyros teorijoje nuostatų ir patrauklumo ryšį pavaizdavo taip: subjektų A ir B nuostatos vienodumas kurio nors objekto atžvilgiu sudaro bendravimo pusiausvyros sąlygą, ir asmenis A ir B sieja simpatija. Jei to nėra (nepusiausvyros sąlyga), pusiausvyra gali būti atkurta vienam iš asmenų pakeitus nuostatą. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas T. M. Newcombas (1903–84), 20 amžiaus 6 dešimtmetyje tyręs susipažinimo procesą, teigė, kad grupėje vienas kito nepažinoję asmenys iš pradžių pirmenybę teikia tiems, kurie turi panašių požymių (amžius, religija, meniniai ir techniniai pomėgiai, kilmė iš miesto arba kaimo; didesnėse grupėse svarbiau statusas, pavyzdžiui, naujojo partnerio įžymumas). Vėlesniuose tyrimuose pagal panašumo principą (dar labiau priartinti asmens trokštami požymiai) buvo išskirtos populiarumo 3 svarbiausios orientacijos. Pagal to meto idealus (pavyzdžiui, grožis, jėga, sveikata, jaunatviškumas, lieknumas; šie bruožai dažnai perdėta forma būdingi manekenams, kurie savo ruožtu tampa etalonais) vertinamas kūno patrauklumas. Reklama, kuri taiko statuso patrauklumą (pavyzdžiui, profesiniu požiūriu lėktuvų kapitonai ir stiuardesės; paprasti žmonės vertinami pagal statuso simbolius, pavyzdžiui, patrauklų motociklą), ir asmenybės patrauklumas (bendraujant su žmonėmis vertinamos tam tikros savybės; pagal populiarumą vyrauja linksmumas, atvirumas, nuoširdumas, paslaugumas, dėmesys kitiems, savikritika). Lytinio patrauklumo ypatybės įvairiose kultūrose skiriasi, priklauso taip pat ir nuo asmeninių savybių arba potraukių. Dažniausiai jis siejamas su tam tikrų kūno dalių savybėmis ir proporcijomis, kvapu, balso tonu, taip pat yra formuojamas ir su sveikata susijusios išvaizdos (pavyzdžiui, ilgi plaukai, gražūs nagai, glotni oda).