patriárchas (gr. patriarchēs – protėvis, giminės pradininkas), Biblijoje – Izraelio tautos protėviai – Abraomas, jo sūnus Izaokas ir vaikaitis Jokūbas (Pr 28, 13; 32, 9; Iš 2, 24). Rabinistinėje tradicijoje sąvoka Avot (hebrajiškai – protėvis) minima kartu su Abraomo, Izaoko ir Jokūbo vardais (Įst 1, 8; 6, 10; 9, 5), kitos tradicijos patriarcho sąvoką vartoja plačiau – apokrifinėje Makabiejų IV knygoje rašoma: mūsų protėviai Abraomas, Izaokas ir Jokūbas, bet toliau minima: Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir visi protėviai. NT patriarcho titulas taikomas Abraomui (Hbr 7, 4), dvylikai Jokūbo sūnų ir Dovydui (Apd 2, 29; 7, 8–9). Pradžios knygoje yra išvardyti ankstyvieji patriarchai, gyvenę iki tvano, ir vėlyvieji, arba potvaninio laikotarpio, patriarchai iki Abraomo. Pirmosios patriarchų grupės (Kainas, Henochas, Iradas, Mehujaelis, Metušaelis ir Lamechas; Pr 4, 17–18) sąrašas pateiktas du kartus. Antrasis prasideda Setu ir t. p. baigiasi Lamechu, tarp jų dar yra išvardyti Enošas, Kenanas, Mahalalelis, Jeredas, Henochas ir Metušelachas (Pr 5, 3–31). Trijų patriarchų (Abraomo, Izaoko ir Jokūbo) laikotarpis apima virš 300 metų. Pasakojimai apie patriarchus glaudžiai susiję su Tarpupiu – Abraomo šeima yra kilusi iš Ūro (Pr 11, 28; 15, 7), vėliau persikėlė į Haraną (Pr 11, 31), čia Abraomas rado žmoną Izaokui (Pr 24, 4), Jokūbas praleido didžiąją gyvenimo dalį (Pr 28, 2), čia gimė ir visų dvylikos Izraelio genčių protėviai išskyrus Benjaminą. Abraomas, Izaokas ir Jokūbas buvo klajokliai, jie su žmonomis palaidoti Machpelos oloje (Pr 49, 29–30). Su retomis išimtimis jie su kaimynais sugyveno taikiai: buvo sudarę su jais sutartis, pirko iš jų žemes (Pr 14, 13; 23, 2–30). Iš Biblijos neaišku, ar šie patriarchai, kitaip nei Mozės laikotarpio patriarchai, yra monoteistinės religijos įsteigėjai, jie beveik nesipriešino ir stabmeldystei. Patriarchų laikotarpis yra izraelitų monoteistinės religijos raidos pradžia. Rabinistinė tradicija pabrėžia, kad trys pirmieji patriarchai pažino vienatinį Dievą, tai ryšku iš Pr 31, 19; 30, 32; Joz 24, 2 teiginių, kuriuose minima Abraomo protėvius buvus stabmeldžiais. Patriarchų laikotarpiui būdinga posakiai: Aš esu tavo tėvo Abraomo Dievas (Pr 26, 24), Aš esu Viešpats, tavo senelio Abraomo ir Izaoko Dievas (Pr 28, 13), bet jie netaikomi Abraomo tėvui stabmeldžiui Terachui. Pirmieji trys patriarchai yra vienodai svarbūs, bet pabrėžiama, kad Abraomo ir Izaoko sūnūs buvo netikę, o Jokūbo sūnūs ištikimai tarnavę Dievui. Šie trys patriarchai Dievo buvo nuolat išbandomi, kad jų palikuoniai būtų verti gauti Torą. Dėl jų nuopelnų Dievas išvadavęs izraelitus iš Egipto nelaisvės. Prieštvaninio ir potvaninio laikotarpių beveik vienodi patriarchų sąrašai, manoma, įrodo, kad antrasis sąrašas yra pirmojo papildymas. Patriarchai turi panašumų su kitų tautų ikiistorinio laikotarpio mitiniais pusdieviais – visi neįprastai ilgaamžiai; ilgiausiai iš jų gyveno Metušelachas – 969 metus. Šis panašumas padeda paaiškinti patriarchų neįprastą ilgaamžiškumą. Daugumos šiuolaikinių biblistų teigimu, šie patriarchų genealoginiai sąrašai yra dirbtiniai; patriarchų amžius masoretiniame tekste skiriasi nuo Septuagintos; yra aiškinimų, kad paminėti ne patriarchų nugyventi metai, o atskiro laikotarpio, kurio svarbiausias atstovas yra tam tikras patriarchas, trukmės metai.
2182