Pãtrikas, Patirkas ? po 1365, 14 a. lietuvių kunigaikštis. Ginčytinas Kęstučio sūnus. Pirmą kartą paminėtas 1352 Lietuvos kunigaikščių ir Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo sutartyje dėl Haličo ir Voluinės. Vokiečių ordino šaltiniuose Patrikas minimas iki 1365. Iš pradžių valdė Gardino kunigaikštystę. Valdydamas žemes netoli sienos su Lenkija ir Vokiečių ordinu turėjo draugiškų ryšių su Lenkijos karaliumi ir ordino valdų pareigūnais. Pasak 14 a. pabaigos kronikininko Vygando Marburgiečio, dėl to Kęstučio buvo perkeltas valdyti kitą kraštą. Pasižymėjo kovose su Vokiečių ordinu. Didžiausias žygis įvyko 1356, kai su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Algirdu ir Kęstučiu puolė kryžiuočius Alnaštyno (vokiškai Allenstein, dabar lenkiškai Olsztyn) apylinkėse. Daugumos istorikų laikomas Kęstučio sūnumi, bet tiesioginių tai patvirtinančių duomenų nėra. Kiti tyrinėtojai identifikuoja jį su 1384 į Didįjį Naugardą kunigaikščiu pakviesto Narimanto Gediminaičio sūnumi Patriku Narimantaičiu. Turėjo bent vieną sūnų (jei identifikacija su Patriku Narimantaičiu būtų patikima, tuomet turėjo du sūnus – Aleksandrą ir Teodorą).
2336