Patriotų draugija

Patriòtų draugijà (Towarzystwo Patriotyczne, Narodowe Towarzystwo Patriotyczne), slapta lenkų politinė organizacija, veikusi 1821–26. Įkūrė Varšuvoje W. Łukasińskio vadovaujamos slaptos patriotinės Tautinės masonų organizacijos (veikė 1819–20) nariai, daugiausia karininkai ir dvarininkai. Tikslas – atkurti Abiejų Tautų Respubliką (1772 sienomis). Ketino veikti visose buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse (jos buvo padalytos į 6 provincijas; atskirą, septintąją, provinciją sudarė kariuomenė). Susiklosčius palankiai tarptautinei padėčiai planuota surengti sukilimą. 1822 Rusijos valdžiai suėmus W. Łukasińskį vadovavimą organizacijai perėmė S. Krzyżanowskis. Patriotų draugija tarėsi su dekabristų Pietų draugija dėl bendro sukilimo. Dekabristų sukilimui žlugus ir paaiškėjus jų ryšiams su Patriotų draugija, pastarosios nariai 1826 buvo suimti ir perduoti Lenkijos karalystės Seimo teismui. Spaudžiamas visuomenės nuomonės teismas atsisakė vertinti draugijos veiklą kaip valstybės išdavimą ir 1828 paskelbė pabrėžtinai švelnų nuosprendį, kuriuo imperatorius Nikolajus I liko nepatenkintas. S. Krzyżanowskis ir kiti Patriotų draugija nariai, kilę iš Ukrainos, buvo nuteisti Rusijoje ir ištremti.