nuovargio kreivė
patvarùmo ribà, núovargio ribà, medžiagos arba konstrukcinio elemento patvarumo rodiklis – tokio įtempių ciklo, kurį bandinys nesuirdamas atlaiko neribotai daug kartų, didžiausias įtempis. Žymima σr. Matuojama paskaliais. Nustatoma nuovargio tyrimo bandymu iki suirimo specialiomis varginimo mašinomis, kuriomis sukuriama kintama apkrova. Ciklo didžiausiojo ir mažiausiojo įtempio santykis σmax: σmin = r vadinamas simetrijos koeficientu. Kai σmax = −σmin, o r = −1, įtempių ciklas vadinamas simetriniu, kai σmax = 0 arba σmin = 0, o r = 0 arba r = ∞ – pulsuojančiuoju.
Įtempiams mažėjant bandinys suyra atlaikęs vis daugiau įtempių ciklų. Bandymo rezultatai vaizduojami grafiškai: abscisių ašyje žymima bandymo trukmė (įtempių ciklų iki suirimo skaičius N), ordinačių ašyje – didžiausi įtempiai σmax. Kreivė vadinama nuovargio, arba Wöhlerio, kreive. Bandymo rezultatams turi įtakos išorės poveikiai, pvz., didelių matmenų, nevienalyčio, šiurkštaus paviršiaus bandinio patvarumo riba būna mažesnė; ji t. p. mažėja dėl įtempių koncentracijos ties kniedėmis, varžtais, plyšiais, skylėmis ar kitais defektais, agresyvios aplinkos, aukštos temperatūros ir kitų poveikių. Patvarumo riba būna didesnė, kai bandant įtempių ciklų dažnis didesnis.
įtempių ciklo pobūdis nustatant patvarumo ribą: a – simetrinis, b – pulsuojantis, t – laikas
2381