patýčios, vieno ar daugiau asmenų atliekami negatyvūs veiksmai, kuriais siekiama įskaudinti, sužaloti ar sukelti nemalonumą kitam asmeniui. Pagrindiniai požymiai: tyčiniai ir tikslingi (siekiama sukelti kitam asmeniui kančią ar skausmą), pasikartojantys (pasikartojantis negatyvus elgesys) veiksmai, psichologinės ar fizinės jėgos persvara (asmeniui, iš kurio tyčiojamasi, sunku apsiginti, jis jaučiasi bejėgis prieš skriaudėjus).
Pagal pobūdį skiriama tiesioginės (skriaudžiamasis atvirai puolamas, pvz., stumdomas, pravardžiuojamas, jam grasinama) ir netiesioginės (skaudinama nenaudojant tiesioginės agresijos, pvz., nebendraujama su skriaudžiamuoju, kurstoma neapykanta prieš jį) patyčios.
Pagal skaudinimui naudojamos agresijos formą patyčios būna žodinės (skaudinama, užgauliojama žodžiais ir užrašais, pvz., pravardžiuojama, priekabiaujama, šmeižiama, gąsdinama, pašaipiai replikuojama apie žmogaus kūną, religiją, tautybę, išvaizdą), fizinės (skriaudžiama veiksmais, pvz., pargriaunama, mušama, gadinami ar atiminėjami daiktai ar pinigai), sudėtinės (apima ir žodinius, ir fizinius veiksmus), elektroninės (elektroniniais laiškais, žinutėmis, t. p. socialiniuose tinkluose). Skiriami patyčių dalyviai: auka (skriaudžiamasis), skriaudėjas (pradeda patyčias ir stengiasi į jas įtraukti kitus), aktyvus šalininkas (palaiko patyčias ir skriaudėją, bet pirmas nepradeda tyčiotis), šalininkas (palaiko patyčias, dalyvauja patyčiose, bet ne taip aktyviai), pasyvus šalininkas (pritaria patyčioms, bet į jas neįsitraukia), neutralus stebėtojas (stebi patyčias, bet stengiasi laikytis nuošaliai), galimas gynėjas (nepritaria patyčioms, norėtų padėti aukai, bet nieko nedaro bijodamas pats tapti patyčių auka), aukos gynėjas (drįsta priešintis skriaudėjui, stengiasi padėti aukai apsiginti). Kenčiantieji nuo patyčių dažnai išgyvena nerimą, jaučiasi nesaugūs, praranda pasitikėjimą savimi, dėl to gali jausti įvairius fizinius negalavimus, susirgti depresija, vengti eiti į mokyklą ar darbą, pradėti prasčiau mokytis ar dirbti, iš bejėgiškumo tapti apatišku, galvoti apie savižudybę, žalotis ar net nusižudyti, iš nevilties griebtis smurto, agresyviai elgtis. Jei į patyčias aplinkiniai nelabai reaguoja, nereaguoja ar net joms pritaria, formuojama nuostata, kad patyčios yra priimtinas, padedantis išsiskirti elgesys, dėl to patyčių mastas gali didėti.
Patyčios dažniausiai būdingos vaikams ir paaugliams (vyksta mokyklose, darželiuose, kiemuose ir kitur), bet šiek tiek kitomis formomis vyksta ir tarp studentų, suaugusiųjų darbovietėse, kariuomenėje, viešose vietose, internete (pavyzdžiui, įžeidžiantys straipsnių komentarai). D. Olweuso (Norvegija) 1970 atlikti tyrimai patyčių ir smurto tema vertinami kaip pirmoji patyčių problemos mokslinė studija. Duomenis apie patyčių problemos plitimą tarp vaikų teikia Pasaulio sveikatos organizacija Tarptautinėje moksleivių gyvensenos ir sveikatos studijoje (Health Behaviour in School‑aged Children; Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 1994). 2002 šios organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai 13 metų vaikų, patiriančių patyčias, yra Lietuvoje, Portugalijoje, Latvijoje, mažiausiai – Čekijoje, Švedijoje, Slovėnijoje, daugiausiai besityčiojančiųjų yra Lietuvoje, mažiausiai – Švedijoje, Čekijoje, Maltoje. 2013 Europos Parlamentas priėmė pareiškimą kviesdamas Europos Komisiją paremti Europos dienos prieš patyčias paskelbimą.
Lietuvoje
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (įkurtas 1996) mokyklose įgyvendina Olweus patyčių prevencijos programą (jos tikslas – sumažinti patyčių mokyklose mastą, vykdyti patyčių prevenciją, pagerinti moksleivių tarpusavio santykius, sukurti mokyklose palankią ir saugią aplinką), į programos veiklą įtraukiama visa mokyklos bendruomenė. Paramos vaikams centras (įkurtas 1995) įgyvendina socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančią ir stiprinančią programą Antras žingsnis (jos tikslas – mažinti vaikų agresyvų elgesį, išmokyti juos valdyti savo jausmus, nesielgti impulsyviai, spręsti konfliktus ir suprasti savo elgesio padarinius). Viešoji įstaiga Vaiko labui (įkurta 2002) priešmokyklinėse grupėse ir pirmose pradinės mokyklos klasėse įgyvendina programą Zipio draugai, skirtą 5–7 metų vaikų socialiniams ir sunkumų įveikimo įgūdžiams ugdyti, viešoji įstaiga Vaikų linija (įkurta 1997) – kampaniją Be patyčių (ja siekiama sukurti saugesnę aplinką ne tik vaikų darželiuose ir mokyklose, bet ir suaugusiųjų gyvenime, akcentuoti patyčių problemos svarbą ir šviesti visuomenę). Viena šios kampanijos dalių yra kasmet organizuojama Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ, kuria siekiama bendram tikslui sutelkti nevyriausybines organizacijas, valstybės institucijas, visuomenės veikėjus, politikus, ugdymo įstaigas, verslo įmones ir kitas organizacijas, atkreipti visuomenės dėmesį į patyčių problemą ir pateikti šios problemos sprendimo būdų.
759