Pau (Po), miestas Prancūzijos pietvakariuose, Naujosios Akvitanijos administraciniame regione, Pirėnų šiaurės vakarų prieškalnėse; Atlanto Pirėnų departamento centras.
Pau
75 600 gyventojų (2019; aglomeracijoje 200 700 gyventojų).
Miestas įsikūręs prie Gave de Pau upės (Adouro intakas). Greitoji geležinkelio linija į Paryžių; per Pau eina Tulūzos–Bayonne’os geležinkelis, šiauriau miesto – plentas. Pau‑Pirėnų oro ostas (10 km į šiaurės vakarus nuo Pau). Lėktuvų dalių, nedidelių keleivinių lėktuvų gamyba, chemijos, elektrometalurgijos, metalo apdirbimo, odos ir avalynės, tekstilės pramonė. Netoli miesto gaunamos gamtinės dujos. Klimato ir balneologijos kurortas. Turizmas. Sporto centras (slidinėjimo trasos, hipodromas, golfo laukai, teniso kortai). Pau ir Adouro krašto universitetas (įkurtas 1970). Oro desantų kariuomenės mokykla (įkurta 1963). Muziejai, tarp jų – Nacionalinis Pau pilies (prancūzų, flamandų gobelenai, baldai, karaliaus Henriko IV dokumentai), regioninis Béarno istorinės srities (pilyje), dailės (ispanų, flamandų, prancūzų, italų dailininkų tapyba), Bernadotte’o (maršalo J. B. Bernadotte’o, vėliau tapusio Švedijos karaliumi Karoliu XIV Jonu, gimtasis namas), Pau parašiutininkų. Minotaure Monte Charge, Tam-Tam teatrai.
Architektūra
Pilis (13 a., 14 a. donžonas, rekonstruota 1370, 1472, 1852–76; dabar pilies ir Béarno istorinės srities muziejai). Bažnyčios: Jėzaus Kristaus (1841), neogotikinė Šv. Martyno (pradėta 1860, architektas É. Boeswillwaldas), anglikonų Šv. Andriejaus (1866), Šv. Jokūbo (1867), Šv. Juozapo (1935, architektas J. Laffilée), Šv. Petro (1970, architektas A. Remondet), Švč. Dievo Motinos (20 a. pirma pusė); klasicistinė Šv. Liudviko Gonzagos koplyčia (1660–1851). Rūmai – Pirėnų (1808–1838), Teisingumo (1847), geležinkelio stoties (1871), Saulės (apie 1885), Beaumont (1900, rekonstruoti 1996, architektas F. Lombard’as). Akmeninis tiltas per Gave de Pau upę (18 a. vidurys), viešbutis Gramont (1779, architektas F. Flamichonas), Angliškoji vila (19 a. pradžia), rotušė (1878).
Istorija
Manoma, miestas išsiplėtė šalia 11 a. pastatytos pilies, kuri saugojo galvijų perginimo kelią iš Pirėnų kalnų į lygumas. Vėliau pilyje įsikūrė Béarno vikontai, 1464 miestas tapo Béarno provincijos centru. Nuo 16 a. Navaros karalių rezidencija. Čia gimė būsimasis Prancūzijos karalius Henrikas IV, Napoleono I maršalas J. B. Bernadotte’as (1818−44 Švedijos karalius Karolis XIV Jonas). 1620 miestas (ir visas Béarnas) formaliai prijungtas prie Prancūzijos. 1830−1914 vienas garsiausių Vakarų Europos kurortų, garsėjo lapių medžiokle, žirgų lenktynėmis. 1909 broliai O. ir W. Wrightai atidarė pirmąją Europoje lakūnų mokyklą. 1919 įkurta aviacijos akademija. 1951 netoli Pau radus gamtinių dujų telkinį miestas labai išsiplėtė.
1972–2015 Pau priklausė Akvitanijos administraciniam regionui.