paũkščių migrãcija, kai kurių paukščių rūšių ar jų populiacijų sezoninis skridimas iš perėjimo ir žiemojimo vietų. Istoriškai susiformavo prieš dešimtis milijonų metų kaip adaptacija prie sezoniškai besikeičiančio klimato. Paukščių migracija padeda paukščiams per visus metus optimaliai išnaudoti tinkamas gyventi buveines ir mitybos išteklius. Pagal migravimo nuotolį paukščiai skirstomi į tolimuosius, vidutinio nuotolio ir artimuosius migrantus.
Paukščių migracija yra genetiškai determinuota ir kinta veikiant aplinkos sąlygoms. Keičiantis klimatui, keičiasi ir migravimo pobūdis, atstumai, laikas, kryptys, keliai. Didėja migruojančių rūšių ar populiacijų skaičius nuo pusiaujo ašigalių link. Vienų rūšių paukščiai skrenda tik dieną, kitų rūšių – tik naktį. Yra ir dieną, ir naktį skrendančių migrantų rūšių. Paukščiai skrenda įvairiame aukštyje (kartais iki 9 km). Per dieną migruojantys paukščiai nuskrenda nuo kelių dešimčių iki poros tūkstančių kilometrų. Didžiausią nuotolį įveikia ilgauodegė žuvėdra, kuri palikusi šiaurę skrenda per Ramųjį vandenyną ar palei Europos ir Afrikos pakrantes Antarkties jūrų link, kartais patekdama net į Indijos vandenyną. Į vieną pusę ji nuskrenda 16–19 tūkst. kilometrų. Mažesnį atstumą įveikia šelmeninės kregždės ar baltieji gandrai, iš Skandinavijos pasiekiantys Pietų Afriką. Didžiausius atstumus migruoja paukščiai, skrendantys virš ekologiškai nepalankių teritorijų. Pvz., maži sausumos žvirbliniai migruoja virš Meksikos įlankos. Skrydis trunka 60–70 h (apie 3 paras) be sustojimo ir poilsio.
didžiųjų ančių migracija
Migracijų metu paukščiai orientuojasi pagal Saulę, žvaigždes, vietos orientyrus, Žemės magnetinį lauką. Dauguma Lietuvos paukščių rūšių skrenda žiemoti į Vakarų Europą, Viduržemio jūros regiono šalis (varnėnai, dirviniai vieversiai, liepsnelės, pempės, įvairių rūšių strazdai), kiti – iki Afrikos pusiaujo ar šio žemyno pietinės dalies, į Artimuosius Rytus ar Pietų Aziją (baltieji gandrai, čiurliai, gegutės, šelmeninės ir langinės kregždės). Paukščių migracijos tyrimo metodai: žiedavimas, vizualiniai stebėjimai iš pastovaus posto dieną ir naktį, naudojant teleskopą mėnulio pilnaties disko fone, radiolokaciją, telemetrija, naudojant dirbtinius Žemės palydovus.
644