paukštpienė

skėtinė paukštpienė

paũkštpienė (Ornithogalum), hiacintinių (Hyacinthaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 150 rūšių. Paukštpienė paplitusi Afrikoje, Pietų Europoje, Vakarų Azijoje. Didžiausia įvairovė Viduržemio jūros regione ir Pietų Afrikoje. Daugiametė žolė su kiaušiniškais svogūnais. Lapai pamatiniai, linijiški arba lancetiški. Žiedai žiedynstiebio viršūnėje susitelkę į kekės ar skėtiškos kekės pavidalo žiedyną. Apyžiedžio lapeliai 6, dažniausiai balti, kartais gelsvai ar žalsvai balti, rečiau oranžiniai, melsvi. Vaisius – trilizdė atsidarančioji dėžutė su daug sėklų. Daugelio rūšių paukštpienės yra dekoratyviniai augalai. Gėlynuose dažniausiai auginama arabinė paukštpienė (Ornithogalum arabicum), kūginė paukštpienė (Ornithogalum conicum), svirioji paukštpienė (Ornithogalum nutans), didžioji paukštpienė (Ornithogalum saundersiae), šluotelinė paukštpienė (Ornithogalum thyrsoides), skėtinė paukštpienė (Ornithogalum umbellatum).

Beveik visų rūšių paukštpienės nuodingos, ant odos patekusios sultys gali ją sudirginti. Skėtinės paukštpienės svogūnai naudojami liaudies medicinoje ir homeopatijoje.

Lietuvoje dažniausiai auginama skėtinė paukštpienė, svirioji paukštpienė, rečiau – arabinė paukštpienė, didžioji paukštpienė, kūginė paukštpienė. Skėtinė paukštpienė ir svirioji paukštpienė auga sulaukėjusios, kartais sudaro nemažus sąžalynus.

849