Paul Gauguin
Gauguin Paul (Polis Gogènas) 1848 06 07Paryžius 1903 05 08Atuona (Markizo salos), prancūzų tapytojas. Postimpresionizmo atstovas. 1865–71 prekybos laivyno jūreivis. Nuo 1871 gyveno Paryžiuje, iki 1893 biržos makleris banke. Nuo 1872 savarankiškai mokėsi skulptūros, vėliau – tapybos. Studijavo viduramžių, Rytų, senovės Graikijos meną, bendravo su impresionistais, kolekcionavo jų paveikslus. 1876–86 dalyvavo impresionistų parodose. 1886 apsigyveno Pont‑Avene (Bretanė), subūrė dailininkus į Pont-Aveno mokyklą. 1887 gyveno ir kūrė Panamoje, Martinikoje. 1888 bandė įkurti dailininkų koloniją Arles’yje. 1891–1901 (su pertrauka) gyveno Tahiti, 1901–03 – Markizo salose. P. Gauguinas idealizavo civilizacijos nepaliestą gyvenimą.
Nutapė peizažų, natiurmortų, figūrinių kompozicijų. Ankstyvajai kūrybai turėjo įtakos realizmas, impresionizmas (Ferma Martinikoje 1887, Kiauliaganys. Bretanė 1888), vėliau susidomėjo simbolinėmis vaizdo prasmėmis, suformavo savitą stilių: būdinga statiškas kompozicijos ritmas, monumentalios plokščios formos, ryškios spalvos, tamsiomis spalvomis atskirtos dekoratyvios plokštumos (Jokūbo kova su angelu, Regėjimas po pamokslo, abu 1888, Sveikas, pone Gauguinai 1889). Kūryboje ryšku ankstyvojo viduramžių meno bruožai, tapybą grindė kluazonizmo ir sintetizmo metodais (juos teoriškai išplėtojo 1888). Svarbesni paveikslai: Geltonasis Kristus (1889), Kada tu ištekėsi?, O, tu pavydi? (abu 1892), Autoportretas su palete, Moterys su mango vaisiais (abu 1893), Iš kur atėjome, kas mes esame, kur einame? (1897–98). Sukūrė grafikos, keramikos, medžio skulptūrų, parašė memuarus (Noa‑Noa 1897). Kūryba turėjo įtakos 20 a. pirmos pusės modernistinės tapybos raidai, paskatino grupės Nabis, t. p. fovizmo, vokiečių ekspresionizmo formavimąsi.
P. Gauguin. Kada tu ištekėsi? (aliejus, 1892, Bazelio dailės muziejus)
2972
P. Gauguin. Autoportretas, arba Golgotoje (aliejus, 1896, Dailės muziejus San Paule)