Spaak Paul-Henri (Polis Anri Spãkas) 1899 01 25Schaerbeek (prie Briuselio) 1972 07 31Briuselis, Belgijos valstybės veikėjas.
Išsilavinimas ir politinė veikla
1921 baigė teisę Briuselio universitete, vėliau Briuselyje dirbo advokatu. 1920–40 Belgijos darbo partijos, 1945–66 – Belgijos socialistų partijos narys. Nuo 1932 parlamento deputatas. 1936–38, 1939–45 (emigracijoje Londone), 1954–57, 1961–66 užsienio reikalų ministras; iki II pasaulinio karo siekė įgyvendinti nepriklausomą Belgijos užsienio politiką, karo pabaigoje prisidėjo rengiant 1945 Jungtinių Tautų chartiją; 1946–47 buvo pirmasis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkas. 1938–39, 1946, 1947–49 Belgijos ministras pirmininkas. Jo vadovaujama vyriausybė 1948 įgyvendino rinkimų teisės moterims įstatymą, įvedė Nacionalinio banko valstybinę kontrolę.
Paul-Henri Spaak
Buvo vienas svarbiausių politikų, kurie pokario laikotarpiu kūrė regiono bendradarbiavimo ir kolektyvinio saugumo sistemą: Europos ekonominę bendriją, NATO, Beniliukso ekonominę sąjungą, Bendrąją rinką ir Europos atominės energijos bendriją, 1952–55 buvo pirmasis Europos anglių ir plieno bendrijos pirmininkas, 1957–61 – NATO generalinis sekretorius. 1966 pasitraukė iš politinės veiklos.
Knygos
Atsiminimai Nebaigtos kovos (Combats inachevés 2 t. 1969).
Apdovanojimai
Tarp daugelio valstybių ordinų – Vytauto Didžiojo 1 laipsnio ordinas (1938).
Karolio Didžiojo apdovanojimas (1957).