Paul Lafargue

Lafargue Paul (Polis Lafárgas) 1842 06 16Santiago de Cuba 1911 11 26Draveil (dabar Paryžiaus priemiestis), Prancūzijos revoliucionierius, žurnalistas. 1851 su tėvais persikėlė į Prancūziją, kur mokėsi Tulūzos licėjuje, vėliau Paryžiuje studijavo mediciną. Jaunystėje buvo anarchistas. Už revoliucinę veiklą 1865 P. Lafargue’ui uždrausta studijuoti Prancūzijos universitetuose, jis išvyko į Londoną, kur pradėjo lankytis K. Marxo namuose; čia pradėjo keistis jo politinės pažiūros. 1868 vedė K. Marxo dukterį Laurą. Grįžęs į Prancūziją tapo žurnalistu, rašė politinius straipsnius. 1871 nuslopinus Paryžiaus komuną ir prasidėjus represijoms išvyko į Ispaniją. Madride rašė straipsnius laikraščiui La Emancipación, nesėkmingai siekė Ispanijos darbininkų judėjime vyraujančius anarchizmo šalininkus palenkti į marksizmą. 1873–82 gyveno Londone, vėliau grįžo į Paryžių, kur su J. Guesde’u ir G. Deville’iu vadovavo neseniai įkurtai Prancūzijos darbininkų partijai, buvo jos idėjinis lyderis. 1891–93 Atstovų rūmų deputatas (pirmasis deputatas socialistas). Vėliau faktiškai nutraukė politinę veiklą, tik kartais susitikdavo su žymesniais socialistais (pvz., K. Liebknechtu, V. Leninu). Tesėdamas sau duotą pažadą nebegyventi sulaukus 70 metų su žmona nusižudė.