Paul Signac
Signac Paul (Polis Sinjãkas), tikr. Paul Victor Jules 1863 11 11Paryžius 1935 08 15Paryžius, prancūzų tapytojas, dailės teoretikas. Neoimpresionizmo atstovas. 1883 privačiai mokėsi dailės É. J.‑B. Bino studijoje. Nepriklausomųjų dailininkų draugijos vienas įkūrėjų (1884), jos parodų dalyvis, organizatorius (nuo 1908 pirmininkas). Nuo 1890 daug keliavo po Pietų Europą, lankėsi Italijoje.
Kūryba
Ankstyvieji paveikslai impresionistinės stilistikos (impresionizmas), nuo 1884, paveiktas G. Seurat, tapė puantilizmo būdu, vėliau (su G. Seurat) išplėtojo ir teoriškai pagrindė divizionizmo metodą. Įtakos P. Signaco kūrybai turėjo ir V. van Goghas. Daugiausia nutapė peizažų – jūros, upių, uostų (Prieplauka Cassis 1889, Raudona valtis 1895, Popiežiaus rūmai Avinjone 1900), Paryžiaus (Paryžius, Clichy aikštė 1888, Paryžius, Cité sala 1912) vaizdų, t. p. portretų (Félixo Fénéono portretas 1890), figūrinių kompozicijų (Valgomasis 1887, Moterys prie šulinio 1892, Dama su skėčiu 1893). P. Signaco paveikslai kruopščiai ištapyti mažais spalvos ploteliais, kurie optiškai susilieja; būdinga harmonijos įspūdis, tikslus nuotaikos ir paros meto fiksavimas, skaidrus monochrominis koloritas. Kūrybos vėlyvuoju laikotarpiu naudojo grynas spalvas, tapė didesniais ploteliais, išgaudamas sodrų koloritą, šviesoje mirgančios mozaikos įspūdį. Siekė formos grynumo ir ekspresyvumo dermės. Turėjo įtakos fovizmui, opartui. Sukūrė akvarelių, grafikos kūrinių.
P. Signac. Moteris, besišukuojanti prieš veidrodį (aliejus, 1892)
Knygos
Parašė meno teorijos veikalų: Nuo Eugène’o Delacroix iki neoimpresionizmo (D’Eugène Delacroix au Nèo‑Impressionnisme 1899), Jongkindas (Jongkind 1927, apie dailininką J. B. Jongkindą).
2648