Paul Valéry (fotografas H. Manuelis, apie 1925)
Valéry Paul (Polis Valer) 1871 10 30Sète (Languedoco-Roussillono administracinis regionas) 1945 07 20Paryžius, prancūzų rašytojas. Prancūzų akademijos narys (1925). 1891 baigė Montpellier universitetą (teisę). Domėjosi tiksliaisiais mokslais, poetais simbolistais, daile, muzika.
Paul Valéry (fotografas H. Manuelis, apie 1925)
1892 išgyveno dvasinę krizę, užsidarė, pasak P. Valéry, intelekto vienuolyne, atsidėjo proto pratyboms, rašė filosofinius traktatus (Įvadas į Leonardo da Vinci metodą / Introduction à la Méthode de Léonard de Vinci 1895, Vakaras su ponu Testu / La Soirée avec Monsieur Teste 1896), esė apie Vokietijos ekonominę ekspansiją Vokiečių pergalė (La Conquête allemande 1897), dienoraštį (Sąsiuviniai / Cahiers, išleista 1957). Leonardo da Vinci ir poną Testą vertino kaip universalaus proto simbolius: pirmasis puikiai suderina protinį pažinimą ir meninę kūrybą, antrasis yra savo minčių ir jausmų valdovas – susikuria ypač tikslią kalbą, aiškiai apibrėžia aplinką ir žmones, bet jo aštrus protas neranda praktinio pritaikymo. 1897–1900 dirbo Karo ministerijoje. 1924–34, 1945 Prancūzijos PEN klubo prezidentas. 1937–45 Collège de France Poetikos katedros vadovas (P. Valéry kalba per H. Bergsono laidotuves 1941 vertinta kaip pasipriešinimo naciams aktas).
P. Valéry – intelektinės krypties prancūzų poezijoje pradininkas, griežto klasikinio stiliaus meistras. 1890–93 parašytiems eilėraščiams (rinkinys Senų eilių albumas / Album de vers anciens, išleista 1920) būdinga parnasiečių poetinė technika, vyrauja antikos vaizdai ir herojai (Elena, Orfėjas, Venera, Narcisas). Vėlesnėje poezijoje (poema Jaunoji parka / La Jeune Parque 1917, eilėraščių rinkinys Žavesiai / Charmes 1922, poetinė drama Mano Faustas / Mon Faust, išleista 1946, nebaigta) ryšku simbolizmo ir neoklasicizmo poetikos poveikis. Eilėraščiuose atsispindi jaunystės svajonė tapti jūreiviu, gamtovaizdis įkūnija lyrinio subjekto dvasinę būseną, banguojanti jūra žadina mintį apie nuolatinį judėjimą, mirtį ir atgimimą susiliejus su gamta (eilėraščių rinkinys Jūrinės kapinės / Le Cimetière marin 1920). Dialoge Eupalinas, arba Architektas (Eupalinos ou l’Architecte 1923) pabrėžė, jog pats tobuliausias kūrybinis veiksmas – statyti. Perteikė intelektinio ir emocinio prado, regimų ir girdimų vaizdų vienovę; leksikos, sintaksės, prozodijos priemonėmis pasiekė klasikinio tobulumo, susiejo renesanso, klasicizmo, romantizmo ir simbolizmo tradicijas. Poezijai būdingas tam tikras hermetiškumas, vadinamasis tamsusis stilius. Pabrėžė, kad kūrinio tamsumas priklauso nuo skaitytojo: sunkus menas, anot P. Valéry, žadina dėmesį ir aktyvumą, nes poezija kalba apie tai, ko neįmanoma išreikšti jokia kita forma. Parašė straipsnių apie poetinę kalbą, rašytojus (rinkinys Įvairovė / Variété 5 t. 1924–44). P. Valéry poezija paskatino kompozitorių A. Honeggerą sukurti muziką poemoms Amfionas (Amphion 1929), Semiramidė (Sémiramis 1934). Poezijos išversta į lietuvių kalbą.
R: P. Valéry Œuvres Paris 1957; L: M. Philippon Paul Valéry, une Poétique en poèmes Bordeaux 1993.
510