von Heyse Paul (Paulis fon Hezė) 1830 03 15Berlynas 1914 04 02Miunchenas, vokiečių rašytojas. Dr. (1852). 1847–51 studijavo filologiją Berlyne ir Bonoje. Keliavo po Šveicariją ir Italiją. Su E. Geibeliu vadovavo Miuncheno poetų būreliui. Draugavo su G. Kelleriu, H. T. W. Stormu, T. Fontane.
Paul von Heyse
Romane Šio pasaulio vaikai (Kinder der Welt 3 t. 1837) ryšku individualizmas ir ateistinė pozicija. Novelėse (L’Arrabiata 1855, lietuvių kalba 1926, Andrėja Delfinas / Andrea Delfin 1862, Paskutinis kentauras / Der letzte Centaur 1871 ir kitos) vaizduojama Italijos gamta, plėtojamos meilės, šeimos temos, veikėjai dažniausiai menininkai; pasakojimo stiliui būdinga tapybiškumas, grožio kultas. P. von Heyse niekino buržuazinės visuomenės konvencijas (ir teisėtą santuoką), aukštino taurią aristokratišką asmenybę; kūrinių veikėjus artino prie pirminių jausmų ir gamtos. Sukūrė novelės teoriją, kuri reikalauja vaizduoti didžias, išskirtines asmenybes ir yra nukreipta prieš realizmą bei kasdienybę. Lyrikoje (rinkinys Eilėraščiai / Gedichte 1872) kuriami žinomų poetų portretai.
Parašė dramų (Vanina Vanini 1896, Marija Magdalietė / Maria Magdalene 1899, lietuvių kalba 1908, lietuvių kalba perdirbinys 1910, pastatyta 1934), romanų Rojuje (Im Paradiese 3 t. 1875), Veneros gimimas (Die Geburt der Venus 1909) ir kitus.
Nobelio literatūros premija (1910).
2959