Povilo Ksavero Bžostovskio portretas (aliejus, 1798, dailininkas F. X. Fabre, Varšuvos nacionalinis muziejus)
Paulavõs respùblika, 1769–95 valstiečių savivaldos bendruomenė. Savo Paulavos (Pavlovo) dvare (dabar Merkinės kaimas, Šalčininkų rjajono savivaldybė) respubliką įkūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, Turgelių klebonas P. K. Bžostovskis. Romoje įgijęs teologo išsilavinimą iš Italijos jis parvežė ir pažangių Šviečiamojo amžiaus idėjų. Paulavos respubliką sudarė Merkinės dvaras prie Merkio upės (140 valakų, arba 3040 ha žemės, 34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių klebonijos palivarku. 18 a. 10 dešimtmečio pradžioje Paulavos respublikoje buvo daugiau kaip 90 valstiečių ūkių, apie 800 gyventojų, keli malūnai, milo vėlykla, degtinės varykla, trys smuklės. Pagal 1769 ir 1791 nuostatus (juos 1791 patvirtino Ketverių metų seimas) Paulavos respubliką valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas.
Seimą sudarė aukštieji rūmai (apie 12 bajorų ir valstiečių kilmės dvaro pareigūnų; dalis jų buvo renkami, dalis prezidento skiriami) ir žemieji rūmai – valstiečių susirinkimas, 1781 pakeistas komisija iš 8 valstiečių rinktų deputatų. Paulavos respublika turėjo vėliavą, herbą, antspaudą, kaldino monetas; buvo suburta uniformuota, šautuvais ir keliomis patrankomis ginkluota valstiečių milicija (kariuomenė; apie 150 žmonių). Pradedant 1769 P. K. Bžostovskis suteikė valstiečiams asmens laisvę, žemę perdavė paveldimam naudojimui; pamažu panaikino dvaro arimus (galutinai 1786), lažą pakeitė činšu, diegė pasiturinčių valstiečių rinkos ūkį su pažangia agrotechnika. Valstiečiams leido nevaržomai pardavinėti savo gaminius, verstis prekyba ir amatais (kad galėtų mokėti činšą), nemokamai naudotis mišku, žvejoti ir medžioti; vertė veisti sodus, skatino gyvulininkystę, techninių augalų auginimą.
Paulavos respublikos 1769 nuostatų antraštinis lapas (po 1771, spausdinta Vilniuje Bazilijonų spaustuvėje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Merkinės dvaro pastatų liekanos
Dvaro pajamos padidėjo daugiau kaip du kartus, pakilo valstiečių gerovė. Respublikos prezidentas pavyzdingai savo ūkiuose besitvarkantiems valstiečiams įteikdavo pažymėjimo ženklus – specialias kepures. Šeši jų galėdavo pietauti su ponais. Dūmines pirkias imta keisti namais su platesniais langais, koklinėmis krosnimis. Buvo įsteigtas valstiečių bendruomeninis grūdų sandėlis, savišalpos kasa (valstiečiams prakutus, 1786 panaikinta). Nuo 1784 Paulavos respublika turėjo savo felčerį ir vaistinę, pradžios mokyklą (joje buvo mokoma t. p. žemdirbystės pagrindų ir karybos; žiemą valstiečiams buvo rengiamas specialus vakarinis mokymas). Paulavos respublika klestėjo, kai Abiejų Tautų Respublika išgyveno nuosmukį ir 1795 žlugo. P. K. Bžostovskis ragino kitus dvarininkus pasekti jo pavyzdžiu, t. p. platino literatūrą italų, prancūzų, lenkų kalbomis; dėl įvestų naujovių dvarininkų buvo nemėgstamas.
Per 1794 sukilimą Paulavos respublikos valstiečių milicija tris kartus atrėmė kazokų antpuolius. Sukilimui pralaimint P. K. Bžostovskis 1795 emigravo į Saksoniją, grįžęs klebonavo Turgeliuose, Rukainiuose. Nauji dvaro savininkai iki jo mirties daugelį įvestų naujovių toleravo. Paulavos respubliką galutinai panaikino Rusijos valdžia dėl to, kad valstiečiai masiškai dalyvavo 1794 ir 1830–1831 sukilime. Paulavos respublika neturėjo precedento Vidurio ir Rytų Europoje, jos įkūrimas buvo viena radikaliausių 18 a. antros pusės Abiejų Tautų Respublikos valstiečių reformų. Dvarui atitekus grafui F. Moszyńskiui vėl buvo įvesta baudžiava. Po I pasaulinio karo Merkinę valdant dvarininkui V. Vagneriui dvaras nyko. SSRS okupacijos laikotarpiu iš pradžių dvaro pastatai naudoti ūkio reikmėms, vėliau apleisti ir pradėjo griūti.
Merkinės dvaro pastatų liekanos
21 a. pradžioje dvaro rūmų, arklidžių, grūdų sandėlio, oficinos, vartų griuvėsių, mūrinės koplyčios aplinka tvarkoma, pritaikyta turizmui, įrengti informaciniai stendai.
-Pavlovo respublika
L: A. Arlauskienė, L. Jurgelevič, R. Šmigelskytė-Stukienė Povilas Ksaveras Bžostovskis. Paulavos Respublika Vilnius 2014; J. Bartyś Rzeczpospolita Pawłowska na tle reform włościańskich w Polsce w XVIII wieku Warszawa 1982.
1777