Paũlius (gr. kalba – mažas), iki atsivertimo Saũlius (hebr. – išmelstas iš Dievo), apaštalas. Šventasis (šventė Katalikų ir Stačiatikių bažnyčiose – birželio 29 kartu su apaštalu Petru). Vienas reikšmingiausių besiformuojančios krikščionybės mokymo skleidėjų.
Paulius (vitražas, Šv. Mykolo bažnyčia Londone)
Paulius (vitražas, Šv. Mykolo bažnyčia Londone)
Paulius gimė Tarse apie 4 kilmingoje judėjų šeimoje, iki atsivertimo buvo vardu Saulius (Apd 7, 58; 8, 1–3. 9.). Tradiciškai Pauliui priskiriama 14 laiškų (Pauliaus laiškai), bet šiuolaikinių biblistų manymu, jo parašyti yra tik 7: Laiškas romiečiams, Laiškai korintiečiams, Laiškas galatams, Laiškas filipiečiams, Pirmas laiškas tesalonikiečiams (Laiškai tesalonikiečiams) ir Laiškas Filemonui. Pauliaus veikla įgalino Jėzaus pasekėjų judėjimą, iš pradžių save laikiusį vienu iš judėjų religinių judėjimų, tapti krikščionišku religiniu judėjimu, todėl kartais Paulius vadinamas antruoju krikščionybės steigėju. Jo parašyti ir jam priskiriami laiškai sudaro didžiąją dalį Naujojo Testamento kanono, yra vieni svarbiausių tekstų, jų pagrindu plėtojama krikščionybės doktrina.
Pauliaus gyvenimas ir misijos aprašytos Apaštalų darbuose. Juose minima, kad Paulius buvo fariziejiško judaizmo atstovas, bet tai abejotina, nes Fil 3, 6; Gal 1, 13–14 Paulius teigia, kad jis yra pagal uolumą Bažnyčios persekiotojas. Apd 5, 34–40 rašoma, kad Sinedrione fariziejų lyderis buvo rabinas Gamalielis, kuris užtarė suimtus apaštalus ir liepė juos paleisti. Aktyviausi pirmųjų Jėzaus pasekėjų persekiotojai buvo ne fariziejai, bet sadukiejai ir vyriausieji kunigai. Tą patvirtina ir Apaštalų darbuose aprašytas Pauliaus suėmimas: jis sakėsi esantis fariziejiškų įsitikinimų, todėl apkaltintas sukėlęs Sinedrione sumaištį.
Manoma, Paulius priklausė zelotams (vadinamiesiems uoliesiems). Apd 22, 3 dažniausiai interpretuojama kaip Pauliaus prisipažinimas, kad jaunystėje mokėsi prie Gamalielio kojų; pagal šį tekstą graikų kalba, spėjama, kad Paulius Jeruzalėje susipažino su Įstatymo mokymais, t. p. ir fariziejų, tai nereiškia, kad priklausė fariziejų judėjimui. Paulius, gavęs apreiškimą kelionėje į Damaską, atsivertė (apie 36–37), nuvyko į Arabiją, vėliau grįžo į Damaską, o po 3 metų – į Jeruzalę. Čia susipažino su apaštalais (Gal 1, 4–17, 1 Kor 9, 1).
45–49 pradėjo misijas Mažojoje Azijoje ir Europoje, jos truko apie 20 metų; Paulius įsteigė keletą bažnyčių, tarp jų ir Korinte, skelbė Evangeliją, kurią, kaip teigė, perėmė ne iš apaštalų ar kitų žmonių, bet gavo apreiškimu. Per šias misijas Paulius ėmė skelbti Evangeliją ne judėjams, drąsino juos priimti Kristų, o ne laikytis Mozės Įstatymo ir judėjų papročių. Iš pradžių dėl to kilo didelė įtampa tarp Pauliaus ir kitų apaštalų bei tų judėjų kilmės Jėzaus pasekėjų, kurie buvo įsitikinę, kad norint įgyvendinti Jėzaus Evangeliją, privalu tobulai laikytis Mozės Įstatymo. Apie 50 Jeruzalėje įvyko apaštalų susirinkimas, jam vadovavo Jeruzalės bažnyčios vadovas Jokūbas (vadinamas Viešpaties broliu): susirinkime nuspręsta, kad ne judėjų kilmės pakrikštytieji turi tik susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo (Apd 15, 29). Paulius buvo paskirtas apaštalu kitoms tautoms, o Petras – judėjams. Paulius teigė, kad ne judėjai, atsivertę į Kristaus mokymą, prieš pasikrikštydami neprivalo priimti apipjaustymo sandoros (Gal 1, 7–9; 3, 1; 5, 2–12; 6, 12–13). Paulius 60 Jeruzalėje buvo suimtas. Po keleto teismo posėdžių kaip Romos pilietis buvo išsiųstas į Romą. Anot Klemenso Romiečio, Paulius Romoje buvo nukankintas.
Paulius (dailininkas K. Dujardinas, Šv. Pauliaus atsivertimas, 1662, aliejus, Londono nacionalinė galerija)
Pauliaus gyvenimo siužetai populiarūs dailėje. Atributai – kalavijas, knyga arba pergamento ritinėlis. Vidurinių amžių ir Renesanso dailėje vaizduojamas žemaūgis, praplikęs. 17 a. ir vėlesnėje dailėje kartais vaizduojamas aukštas, liesas, žilstelėjęs, skvarbaus žvilgsnio arba pagyvenęs, tankia barzda ir rusvais banguotais plaukais. Dažniausiai vaizduojamas vienas arba su šv. Petru. Pavaizduoti abipus soste sėdinčio Kristaus ar Švč. Mergelės Marijos, simboliškai suvokiami kaip Bažnyčių įkūrėjai: Petras – žydų, Paulius – pagonių apaštalas. Populiariausias siužetas – Pauliaus pašaukimas (pagal Apd 9, 1–9) – Paulius vaizduojamas nukritęs nuo žirgo su romėnų kareivių apranga ir ginkluote. Dar populiarios Pauliaus pabėgimo iš Damasko (pagal Apd 9, 23–25), Pauliaus ir Petro ginčo Antiochijoje (pagal Gal 2, 11–14), Pauliaus įkalinimo Filipų mieste (pagal Apd 16, 16–26) ir kitos scenos.
565
-apaštalas Paulius; -šventasis Paulius; -apaštalas Saulius