Paũlius IV (lot. Paulus IV), tikr. Giovanni Pietro Caraffa 1476 06 28Capriglia (Abruzzo sr.) 1559 08 18Roma, popiežius (1555). Kilęs iš Neapolyje garsios didikų šeimos. 1505 paskirtas Chieti vyskupu. Vėliau buvo popiežiaus nuncijus Neapolyje (nuo 1505 ar 1506), Anglijoje (nuo 1513), Ispanijoje (nuo 1515). 1517 su Kajetonu įkūrė teatinų ordiną ir iš pradžių jam vadovavo. 1518 Brindisi arkivyskupas. 1536 tapo kardinolu; dalyvavo Bažnyčios reformų komisijoje, pertvarkė ir sugriežtino inkviziciją, nuo 1542 vadovavo Romos inkvizicijai. 1549 Neapolio arkivyskupas, nuo 1553 kardinolų kolegijos dekanas. Reformacijos priešininkas, protestavo prieš Šv. Romos imperatoriaus Karolio V atstovo Ferdinando I (1558–64 Šv. Romos imperatorius) pasirašytą Augsburgo religinę taiką (1555). Siekdamas susilpninti Habsburgų ispaniškosios šakos politinę galią 1555 sudarė karinę sąjungą su Prancūzija, įsitraukė į karą su Ispanija (1556–57); pralaimėjo.
Paulius IV (mozaika, Šv. Pauliaus bazilika už sienų Romoje)
Nepasisekus tarptautinėje politikoje, daugiau dėmesio skyrė Bažnyčios vidaus reformoms, stiprindamas popiežiaus kurijos ir kardinolų kolegijos galias. Įvedė apribojimų žydams: 1555 įkūrė jiems getą (pirmasis oficialiai įteisintas getas) ir įsakė tik ten gyventi ir dėvėti specialius drabužius. Praplėtė inkvizicijos galias, 1559 paskelbė pirmąjį Draudžiamųjų knygų sąrašą (Index librorum prohibitorum). Protegavo į aukštas bažnytines pareigas savo giminaičius.
908