Paũlius Tebiẽtis, Paũlius Atsiskýrėlis apie 228Tėbai apie 341Tebaidė (istorinė sritis pietryčių Egipte), vienuolis atsiskyrėlis. Šventasis (šventė – sausio 15). Laikomas pirmuoju Egipto vienuoliu atsiskyrėliu. Būdamas 22 m. pasirinko atsiskyrėlišką gyvenimo būdą ne tik dėl asketizmo ir meditacijos, bet ir dėl Romos imperatoriaus Decijaus persekiojimų. Žinių apie Paulių Tebietį yra tik šv. Jeronimo hagiografijos veikale Šventojo Pauliaus Tebiečio gyvenimas (Vita sancti Pauli Thebaei, apie 375). Pasak legendų, Paulius Tebietis visą gyvenimą praleido Egipto dykumoje, maitinosi palmių vaisiais ir duona, kurios kasdien atnešdavęs varnas. Manoma, ši legenda kilusi iš Senojo Testamento pasakojimo apie pranašą Eliją (1 Kar 17, 4–6), kurį dykumoje t. p. maitinęs varnas.
Šv. Antanas ir šv. Paulius Tebietis, pirmasis atsiskyrėlis (D. Velázquezas, 1635, aliejus, Prado muziejus Madride)
Pauliui Tebiečiui sulaukus 113 m. jį aplankė devyniasdešimtmetis šv. Antanas (manoma, tai galėjo būti Pauliaus Tebiečio vizija) ir pasiliko iki Pauliaus Tebiečio mirties. Du liūtai padėjo iškasti duobę ir palaidoti Paulių Tebietį (ši legendos dalis atitinka Marijos Egiptietės istoriją).
Atributai – varnas ir du liūtai. Dailėje vaizduojamas retai, dažniausiai senas, suvargęs, išsekęs, žilas, ilga barzda, nuogą kūną prisidengęs palmių šakomis, laidojimo scenose dažniausiai vaizduojamas su šv. Antanu. Paulinų ordino globėjas.