Paupỹs, iki 1939 Papláuja, Páplavos (lenk. Popławy), Vilniaus miesto dalis Vilnios upės kairiajame krante, tarp Senamiesčio ir Markučių. Paplauja buvo pirmasis Vilniaus pramonės židinys. Ant sraunios upės ir jos vingiuose iškastų kanalų 16–19 a. pastatyta daug vandens malūnų (Potockių, Oginskių, Tiškevičių, Tyzenhauzų, Vyskupų ir kiti), juose įrengta dirbtuvių. Susiklostė kanalų, užutėkių, salų ir tiltų sistema. Jau nuo 16 a. Paplaujoje buvo gaminamas popierius (3 dirbtuvės), parakas, kruopos, malami grūdai. 1648–61 per Paplaują įrengta Maskvos karo pylimo atkarpa.
Potockių malūnas Paplaujoje (aliejus, 1856, dailininkas K. Ruseckas)
Paplaujos apylinkės 19 a. pradžioje (akvarelė, 1808, dailininkas J. Peška; Vilniaus universiteto biblioteka)
Iki 19 a. vidurio teritorija buvo mažai urbanizuota, vyravo natūrali gamta. 19 a. antroje pusėje pradėjusios kurtis įmonės naudojo ne gamtos išteklius, o garo mašinas ir elektros energiją. Pastatyta fabrikų: Golšteino odų ir kailių, Lipskio alaus ir degtinės (vienas didžiausių Vilniuje), muilo. Buvusi vandens sistema ir prie jos stovėję malūnai bei dirbtuvės prarado svarbą, todėl 19 a. pabaigoje kanalai sanitariniais sumetimais buvo užpilti (jų vietoje nutiestos gatvės), malūnai nugriauti. Miestui plečiantis Paplauja tankiai užstatoma, naujai įsikūrę miestiečiai (dvarininkai, pirkliai, kariškiai, verslininkai) keitė susiklosčiusią žemėvaldos tradiciją – įsigytuose sklypuose statėsi gyvenamuosius namus.
Ir patvirtinus 19 a.–20 a. pirmos pusės Vilniaus miesto perspektyvinius planus, iki 20 a. vidurio kryptinga urbanistinė plėtra nevyko; valdos buvo užstatomos padrikai, netvarkingai, su atviromis erdvėmis Vilnios link ir regimais aplinkiniais priemiesčiais. 20 a. 3–4 dešimtmetyje pramonės pajėgumų Paplaujoje sumažėjo. Po II pasaulinio karo pastatyta naujų įmonių: elektros matavimo prietaisų gamykla (1948), J. Vito kailių gamybinio susivienijimo pagrindinė įmonė (1945, buvęs S. Holšteino fabrikas), verpimo ir audimo fabrikas Audėjas (1956), gelžbetonio konstrukcijų gamykla (1956). Pastatyta sovietinės architektūros stiliaus gamybinių korpusų ir gyvenamųjų namų.
Paplaujos priemiestis (fotografas J. Čechavičius, 1870–80, Vilniaus universiteto biblioteka)
Paplaujos kiemai, tolumoje ant kalvos – misionierių vienuolyno pastatai ir Viešpaties Žengimo į dangų bažnyčia (1935, Nacionalinis skaitmeninis archyvas)
Nuo 21 a. pradžios buvusių gamyklų ir fabrikų teritorijose intensyviai vykdomi gyvenamojo rajono projektavimo ir statybos darbai.
1691