pavéikslas, molbertinės tapybos kūrinys. Paveikslas – kūrėjo sumanymų išraiška, užbaigtas kūrinys, prie kurio dailininkas dažniausiai dirba ilgesnį laiką (priešingai nei eskizas ar etiudas). Paveikslas susideda iš pagrindo (tai gali būti medis, tekstilė, kartonas, metalas ir kita), kuris paprastai dengiamas gruntu, ir tapybos sluoksnio. Užbaigtas paveikslas dažniausiai įrėminamas. Anksčiau paveikslas ir rėmas sudarydavo nedalomą visumą, jie buvo gruntuojami ir tapomi tuo pačiu metu (gotikiniai paveikslai). Paveikslą galima perkelti iš vienos vietos į kitą, tuo jis skiriasi nuo monumentaliosios dailės kūrinių (freskos, pano), skirtų tam tikrai erdvei.
1746