Pavel Jozef Šafařík

Šafařík Pavel Jozef (ček., Pavelas Josefas Šãfaržykas, slovak. Pavol Jozef Šafárik, Pavolas Jozefas Šãfarikas) 1795 05 13Kobeliarovo (prie Košicės) 1861 06 26Praha, slovakų ir čekų poetas, tautinio atgimimo vienas lyderių. Rašė čekų ir vokiečių kalbomis. 1817 baigė Jenos universitetą (teologiją). 1819–33 dirbo gimnazijoje Novi Sade. Nuo 1833 gyveno Prahoje.1834–43 buvo periodinių leidinių Svetozor ir Časopis Českého musea redaktorius, 1843–48 dirbo Prahos universiteto bibliotekoje, nuo 1848 jame dėstė. Sukūrė eilėraščių (rinkinys Tatrų mūza su slavų lyra / Tatranská Musa s lýrou slovanskou 1814), juose yra klasicizmo, sentimentalizmo bruožų. Parašė filologijos, etnografijos, istorijos veikalų (Slavų senienos / Slovanské starožitností 2 t. 1837, Slavų etnografija / Slovanský národopis 1842, Čekų eilėdaros pagrindai / Počátkove českého básnictví, su F. Palacký, 1818, Slavų kalbos ir literatūros visų tarmių istorija / Geschichte der slawischen Sprache und Literatur nach allen Mundarten 1826, Pietų slavų literatūros istorija / Geschichte der südslawischen Literatur, išleista 1865), juose P. J. Šafaříkas kėlė slavų tautų vienybės idėją. Rinko tautosaką, parengė rinkinį Slovakų liaudies dainos Vengrijoje (Písně světské lidu slovenského v Uhřích, su kitais, 2 d. 1823–27). P. J. Šafaříko veikalai turėjo įtakos slavistikos, čekų romantinės literatūros raidai.