Kukolnik Pavel (rus. Павел Кукольник, Pavelas Kùkolnikas) 1795 06 24Zamostė 1884 09 03Vilnius, rusų istorikas, poetas, cenzorius. N. Kukolniko brolis.
Biografija
Nuo 1804 gyveno Sankt Peterburge, savarankiškai pasirengė egzaminams tarnautojo cenzui gauti. 1810–24 įvairių ministerijų tarnautojas Sankt Peterburge.
Nuo 1824 gyveno Vilniuje, buvo Vilniaus universiteto Visuotinės istorijos ir statistikos katedros profesorius. Uždarius Vilniaus universitetą (1832) dėstė visuotinę istoriją Dvasinėje katalikų akademijoje (1833–1842) ir kunigų seminarijoje (nuo 1844) Vilniuje, rusų kalbą – Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijoje (1834–42). Dėstymą derino su darbu cenzūroje – 1829–41 ir 1851–63 dirbo Vilniaus cenzūros komiteto cenzoriumi, 1863–65 šio komiteto pirmininkas. Prisidėjo prie kituose Rusijos miestuose draustų lenkų ir lietuvių knygų ir žemėlapių išleidimo Vilniuje.
Bendravo su lenkų rašytojais V. Sirokomle, A. E. Odyniecu, vertė jų eilėraščius į rusų kalbą.
Grožinė kūryba
Parašė eiliuotus romaną Treji gyvenimo metai (Tri goda žizni 1834) ir apysaką Marija (1835), eilėraščių (rinkinys Eilėraščiai / Stichotvorenija 2 t. 1861–72, išleistas Vilniuje). P. Kukolniko grožiniuose kūriniuose vyrauja religiniai, didaktiniai motyvai.
Moksliniai veikalai
Domėjosi Lietuvos istorija, remdamasis metraščiais ir kitais dokumentiniais šaltiniais išleido veikalus Lietuvos valdymo ir įstatymų leidybos istorija (Istorija upravlenija i zakonodatel′stva Litvy 1853), Ist. atsiminimai apie Nemuną (Ist. vospominanija o r. Neman 1860), Ist. pastabos apie Lietuvą (Ist. zametki o Litve 1864, visi išleisti Vilniuje). Juose gynė lietuvių tautinio savitumo idėją, skatino istorinių šaknų ieškoti liaudyje, bet Lietuvos klestėjimo laikotarpius aiškino artimais santykiais su Rusija, supriešino Lietuvą su Lenkija. Parašė atsiminimų apie Vilniaus universitetą (Anti-Ciprinus 1873).
2223