Kuznecov Pavel (rus. Павел Кузнецов; Pavelas Kuznecòvas) 1878 11 17Saratov 1968 02 21Maskva, rusų tapytojas, grafikas. Modernizmo atstovas. 1904 baigė Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokyklą (V. Serovo, K. Korovino mokinys), 1918–30 dėstė joje ir Valstybinėse laisvosiose meno dirbtuvėse (nuo 1920 VCHUTEMAS, nuo 1926 VCHUTEIN), vėliau – kitose dailės mokyklose Maskvoje. Dailininkų grupuotės Žydroji rožė vienas įkūrėjų (1907), pirmininkas (iki 1910).
P. Kuznecov. Vakaras stepėje (aliejus, 1912, Tretjakovo galerija Maskvoje)
20 a. 1–3 dešimtmetyje sukūrė daugiausia orientalinio stiliaus kompozicijų: Žydrasis fontanas (1906), Miražas stepėje (1912), Kirgizų piemenys (1926), Naujojo rajono statyba Jerevane (1931). Nutapė portretų – žmonos J. Bebutovos (1920, 1922, 1928, 1940), skulptoriaus A. Matvejevo (1928, 1943), režisieriaus A. Tairovo (1945), nuo 4 dešimtmečio vidurio – daugiausia natiurmortų (Kopūstas 1932) ir peizažų (tarp jų Latvijos pajūrį, Palangą vaizduojančių akvarelių, 6–7 dešimtmetis). Sukūrė monumentaliosios dailės (Kazanės Dievo Motinos cerkvės Saratove freska, su K. Petrovu‑Vodkinu, P. Utkinu, 1902; Kolūkio gyvenimas SSRS paviljonui Pasaulinėje parodoje Paryžiuje, 1937; sidabro medalis), scenografijos kūrinių (Kalidasos Šakuntala 1914, Kameriniame teatre Maskvoje), knygų iliustracijų, piešinių. Kūrybai daugiausia įtakos turėjo simbolizmas, Nabis narių, V. Borisovo‑Musatovo tapyba.
2398
L: L. Budkova, L. Budkov, D. Sarabjanov Pavel Kuznecov Moskva 1975.