Lungin Pavel (rus. Павел Лунгин; Pavelas Lungnas) 1949 07 12Maskva, rusų režisierius, kino scenaristas, prodiuseris. 1971 baigė Maskvos M. Lomonosovo universitetą (matematiką ir taikomąją lingvistiką), 1980 – Aukštuosius scenaristų ir režisierių kursus Maskvoje (kino režisūrą). Išgarsėjo kaip kino scenaristas (Taigos imperatoriaus galas 1978, scenarijus su B. Kamovu, režisierius V. Saruchanovas, Nenugalimasis 1983, režisierius J. Boreckis). Nuo 1990 gyvena Prancūzijoje. 2004 Maskvoje įsteigė Pavelo Lungino studiją. Režisūros debiutiniame filme Taksi bliuzas (1990, Kanų kino festivalio prizas) vienas pirmųjų nagrinėjo pokomunistinės Rusijos pereinamąjį laikotarpį. Filmuose Vestuvės (Svad′ba 2000, Kanų kino festivalio prizas), Oligarchas (2002), Vargšai giminaičiai (Bednyje rodstvenniki 2005) vaizduojama Rusijos posovietinė tikrovė, pateikiama skirtingų visuomenės sluoksnių charakteristika. Filme Sala (Ostrov 2006) tyrinėjama atgailos tema.
Pavel Lungin
Kiti filmai: dokumentiniai GULAG – laimės paslaptis (GULAG – sekret sčastja 1991), Eskimai: Nereikalinga tauta (Eskimosy: Lišnij narod 1994), vaidybiniai Lunaparkas (1992), Gyvenimo linija (Linija žizni 1996), televizijos serialas „Mirusių sielų“ byla (Delo o „Mertvych dušach“ 8 serijos 2005, pagal N. Gogolį); jiems būdinga emocingumas, vaizdo plastika. Su kitais parašė savo filmų scenarijų.
1863