Novgorodcev Pavel (rus. Павел Новгородцев; Pavelas Nòvgorodcevas) 1866 03 12Bachmut (dab. Donecko sr., Ukraina) 1924 04 23Praha, rusų filosofas, teisininkas. Filos. dr. (1902).
Išsilavinimas ir veikla
Baigė teisę Maskvos universitete, 1896–1906 jame dėstė; profesorius (1904). 1906–18 Maskvos komercinio instituto rektorius. 1920 emigravo į Berlyną. Nuo 1921 gyveno Prahoje, Prahos universitete įsteigė Rusų teisės fakultetą ir jam vadovavo.
Teisės filosofija
Teisės filosofijoje plėtojo I. Kanto, G. W. F. Hegelio, V. Solovjovo idėjas. Kritikavo istorinį reliatyvizmą, teigė, kad teisė pagrįsta metafiziškai ir doroviškai. Teisinių santykių raidoje įžvelgė metafizinius, absoliučius, nekintamus pradus, pabrėžė teisės ir religijos santykį.
Visuomenės ir asmenybės santykis
Visuomenės pagrindas yra asmenybė, jos sąmonės gelmė, doroviniai ir religiniai poreikiai. Asmenybė ir visuomenė susijusios dialektiškai, asmenybės ideali laisvė susiduria su visuomeninės tikrovės pasipriešinimu. Absoliutūs visuomenės idealai nepriklauso nuo empirinių istorinių faktų, realiai neįgyvendinami ir nepaaiškinami remiantis priežastingumo principu. Konkretaus istorijos laikotarpio visuomeninės formacijos turi savaiminę vertę, jų suabsoliutinimas lemia socialinių ideologijų atsiradimą. P. Novgorodcevas kritikavo Vakarų visuomenės individualizmą ir religingumo praradimą, tam priešpriešino solidarumą ir stačiatikybės principais pagrįstą visuomenės gyvenimą.
Pavel Novgorodcev (1910)
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Kanto ir Hegelio teisės ir valstybės teorijos (Kant i Gegel’ v ich učenijach o prave i gosudarstve 1903), Šiuolaikinės teisinės sąmonės krizė (Krizis sovremennogo pravosoznanija 1909), Senojo ir naujojo pasaulio politiniai idealai (Političeskie idealy drevnego i novogo mira 1910), Teisės filosofijos istorijos paskaitos (Lekcii po istorii filosofii prava 1912), Apie visuomeninį idealą (Ob obščestvennom ideale 1917).