Vežinov Pavel (Pavelas Vèžinovas), tikr. Nikola Delčev Gugov 1914 11 09Sofija 1983 12 20Sofija, bulgarų rašytojas, dramaturgas. 1938–44 studijavo filosofiją Sofijos universitete. 1944–45 Sąjungininkų pusėje dalyvavo II pasauliniame kare kaip korespondentas ir laikraščio Frontovak redaktorius. Karo įspūdžius aprašė apysakose Auksinis (Zlatan) ir Antra kuopa (Vtora rota, abi 1949). 1972–83 redagavo žurnalą Săvremennik. Parašė kriminalinius romanus Pėdsakai lieka (Sledite ostavat 1954), Įvykis tylioje gatvėje (Proizšestvie na tichata ulica 1960), Žmogus šešėlyje (Čovekăt v sianka 1965), Šikšnosparniai atskrenda naktį (Prilepite letiat noščem 1969), nuotykių apysaką Toli nuo krantų (Daleč ot bregovete 1958, lietuvių kalba 1963). Vienas pirmųjų Bulgarijoje pradėjo kurti fantastinę literatūrą: romanai Žvaigždės virš mūsų (Zvezdite nad nas 1966), „Ajakso“ žuvimas (Gibelta na „Ajaks“ 1973, lietuvių kalba 1977), Barjeras (Barierata 1976, lietuvių kalba 1998, filmas 1979, režisierius Chr. Christovas), apysakos Virš visko (Nad vsičko 1973, lietuvių kalba 1977), Baltas driežas (Belijat guščer 1977), Ežero berniukas (Ezernoto momče 1979). Romanuose Naktį baltais žirgais (Noščem s belite kone 1975, lietuvių kalba 1983), Svarstyklės (Vezni 1982, lietuvių kalba 1991) keliami dorovės, kartų konflikto, žmogaus ir gamtos santykio filosofiniai klausimai. Išleido apsakymų rinkinius Gatvės be grindinio (Ulici bez pavaž 1938), Dienos ir vakarai (Dni i večeri 1943), Berniukas su smuiku (Momčeto s cigulkata 1963), Migdolų kvapas (Dăch na bademi 1966), Mėlyni drugeliai (Sinite peperudi 1968). Parašė televizijos ir kino filmų scenarijų.
Delčev Gugov