paviãnai (Papio), šunbeždžionių (Cercopithecidae) šeimos primatų gentis. 1 rūšis – pavianas (Papio hamadryas). Paplitęs Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Arabijos pusiasalio vakaruose. Kūno ilgis 56–80 cm, uodegos 42–60 cm, patelių masė iki 13 kg, patinų – 25 kilogramų. Snukis pailgas, šnervės plačios. Iltys stiprios. Virš akių ryškūs antakių lankai. Patinai kartais su karčiais. Sėdimosios trynės didelės, ryškių spalvų. Gyvena didelėmis bandomis. Minta augalais, vaisiais, sėklomis, vabzdžiais, paukščių kiaušiniais, mažais stuburiniais. Veisiasi nesezoniškai. Jauniklius pradeda vesti 4–8 metų. Nėštumas 185 dienos. Esant pakankamai maisto jauniklis vedamas kas 2 metai. Skirtingose teritorijose gyvenančių pavianų kailio spalva, nosies forma skiriasi, dėl to atskiri porūšiai buvo laikomi rūšimis. Meškinis pavianas (Papio hamadryas ursinus) – žalsvai juodas, gyvena Pietų Afrikoje; babuinas (Papio hamadryas cynocephalus) – pilkai geltonas, gyvena tik savanose; karčiuotasis pavianas (Papio hamadryas hamadryas) yra pilkas, sutinkamas uolėtose vietovėse. Kiti porūšiai: gvinėjinis pavianas (Papio hamadryas papio) – rausvai rudas; anubis (Papio hamadryas anubis) – žalsvas.
karčiuotasis pavianas
2005
-anubis; -babuinas; -pavianas