Pavijos mūšis

Pãvijos mšis (1525 02 24), Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V ir Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kariuomenių kautynės. Vyko per vadinamuosius 16 a. Italijos karus. Prancūzijos kariuomenė (28 000 karių, vadas karalius Pranciškus I) kelis mėnesius buvo apsiautusi Pavijos miestą (30 km į pietus nuo Milano), kurį gynė 6000 karių įgula. Apsiaustiesiems į pagalbą iš Ispanijos atskubėjo Karolio V kariuomenė (23 000 karių, vadai F. d’Avalosas, G. Frundsbergas ir C. de Lannoy) ir puolė Pranciškaus I įtvirtintą stovyklą. Prancūzai atsakė kontrpuolimu. Mūšį lėmė 1500 ispanų arkebuzininkų ugnis, išsklaidžiusi prancūzų kavalerijos užnugarį ir bendras ispanų pėstininkų ir Pavijos įgulos karių puolimas. Prancūzijos kariuomenė buvo visiškai sumušta, Pranciškus I pateko į nelaisvę ir buvo išvežtas į Madridą. Prancūzija atsisakė ketinimų nukariauti Italiją, čia pradėjo vyrauti Ispanija.

2271