Pavilnių regioninis parkas (Tuputiškių serpantinas)
Pavilni regiòninis párkas, saugoma gamtinė, kultūrinė ir rekreacinė sritis Vilniaus miesto teritorijoje. Plotas 2176 hektarai. Apima dalį Antakalnio, Sapieginės, Naujosios Vilnios, Pavilnio, Markučių (Antakalnio, Naujosios Vilnios, Rasų seniūnijų teritorijos). Saugoma Vilniaus eroziniai kalvynai ir raguvynai, Vilnios slėnio kraštovaizdis, jo gamtinė ekosistema, kultūros paveldo vertybės.
Gamtos objektai
Parko reljefas susiformavo paskutinio ledynmečio pabaigoje, kai tirpstančio ledyno vandens srautai ties Vilnios dabartiniu slėniu suraižė Medininkų moreninio masyvo šiaurės vakarinį pakraštį. Susidarė vaizdingi eroziniai kalvynai (Antakalnio-Sapieginės kalvynas, Rasų-Ribiškių kalvynas) su aukščiausiomis Vilniaus kalvomis, stačiašlaičiais atragiais, plokščiadugnių raguvų sistemomis, sauslėniais. Aukščiausios kalvos: Laimio kalnas Liepkalnyje (absoliutusis aukštis 235,12 m; aukščiausia Vilniaus vieta), Rokantiškių kalnas (230,7 m; aukščiausia mieste natūrali kalva). Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje saugoma ilgiausių (ilgis 500–600 m) Lietuvoje atragių sistema. Teka Vilnia (per parko centrinę dalį) ir jos dešinysis intakas Kaukysa (pietvakariuose), keli maži upeliai. Yra Rokantiškių, Pučkorių, Markučių dvarų tvenkiniai. Geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas – Pūčkorių atodanga.
Pūčkorių atodanga
Parke yra 2 botaniniai (Antakalnio, Tuputiškių), Belmonto botaninis zoologinis, 5 kraštovaizdžio (Ancučių, Iškartų, Markučių, Pūčkorių, Ribiškių), 2 geomorfologiniai (Lyglaukių, Tuputiškių) draustiniai, Kalnų gamtinis rezervatas (saugomas erozinis reljefas su eglynų bei ąžuolynų bendrijomis ir gausia smulkiųjų žinduolių bei drugių fauna).
Augalija ir gyvūnija
Pavilnių regioninio parko teritorijoje auga apie 750 rūšių augalų. Yra įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą (geltonžiedis pelėžirnis, krūminis kiškiagrikis, daugiametė blizgė). Ribiškių pievose aptinkamas melsvasis gencijonas. 73 % parko teritorijos užima miškai (Šveicarijos, Barsukinės, Ąžuolijos); biotinių bendrijų įvairovė labiausiai priklauso nuo reljefo, dirvožemio tipų ir drėkinimo sąlygų. Parke gyvena stirnos, bebrai. Nemažai paukščių (įvairių rūšių genių, tulžių, kėkštų). Yra vertingų žuvų (lašišų, žiobrių). Antakalnio bunkeriuose (paskelbti europinės svarbos teritorija) įsikūrusi viena didžiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų pietryčių Lietuvoje; 6 rūšys šikšnosparnių – europinis plačiaausis (retas Europoje), vandeninis ir kūdrinis pelėausiai, rudasis ausylis, vėlyvasis ir šiaurinis šikšniai. Aptinkama retų drugių (gencijoniniai melsviai).
europinis plačiaausis
Kultūros vertybės
Rokantiškių piliavietė
Saugomas kultūros paveldas – Rokantiškių piliavietė (manoma, pilį 12 a. pastatė kunigaikštis Alšis), Pūčkorių, Kučkuriškių piliakalniai, Markučių dvaro sodyba (su A. Puškino literatūriniu muziejumi), Pūčkorių palivarko senosios sodybos pastatai, patrankų liejyklos liekanos, Naujosios Vilnios pilkapynas (pirmo tūkstantmečio antros pusės), Šv. Teresės bažnyčia (vienintelė medinė katalikų bažnyčia Vilniuje), Kučkuriškių popieriaus fabrikas, Antakalnio amunicijos bunkeriai (1924–26 pastatyti Lenkijos kariuomenės, buvo naudojami kaip slėptuvės ir sandėliai; draudžiama lankytis šikšnosparnių žiemojimo metu – rugsėjo–balandžio mėnesiais). Technikos paminklas – Tuputiškių serpantinas (Aukštutinį ir Žemutinį Pavilnį jungiantis akmenimis grįstas vingiuotas kelias; nutiestas 20 a. pradžioje).
Kitos lankytinos vietos
Mėgstamos vilniečių išvykų ir poilsio vietos – Belmontas, Šveicarijos miško, Ąžuolijos miško, Žaliakalnio, Markučių, Pavilnio parkai. Įrengti Pūčkorių, Sapieginės, Rokantišių piliakalnio pažintiniai takai, 2 Ribiškių takai, Strielčiukų žygtakis, apžvalgos ir atokvėpio aikštelės, informaciniai stendai, rodyklės. Sapieginės, Liepkalnio slidinėjimo trasos (statūs šlaitai, veikia keltuvai).
Pavilnių regioninis parkas įsteigtas 1992. Pavilnių regioninio parko direkcija įsikūrusi Vilniuje, Verkių rūmuose.
1323
2271