pavišiniai reiškinia, fizikocheminiai reiškiniai, atsirandantys fazių skiriamojoje riboje dėl skysčio ir kietojo kūno paviršinių sluoksnių savybių skirtumo. Jį lemia vidutinių sluoksnių savybės, t. p. paviršinių atomų ir jonų nevisiška cheminių ryšių sotis, sukelianti perteklinės paviršinės (Gibbso ar Helmholtzo) energijos, kuri yra proporcinga paviršiaus plotui, atsiradimą. Šią energiją siekia sumažinti savaiminiai ir priverstiniai paviršiniai reiškiniai.
Savaiminiai paviršiniai reiškiniai
Savaiminiai paviršiniai reiškiniai vyksta, kai siekiama sumažinti paviršiaus plotą ar paviršiaus įtempį arba prisotinti paviršinius valentinius ryšius. Savaiminiai paviršiniai reiškiniai, susiję su paviršiaus ploto mažinimu, vadinami kapiliariniais reiškiniais, pvz., skysčio lašelių emulsijoje ir dujų burbuliukų putose susiliejimas (koalescencija), miltelių sukepimas kaitinant, kristalų stambėjimas perkristalinant. Paviršiniai reiškiniai, dėl kurių mažėja ir paviršiaus įtempis, yra pusiausvirosios kristalų formos susidarymas, zolių ir suspensijų dalelių sulipimas į agregatus (koaguliacija), skysčio sklidimas kietojo kūno (vilgumas) arba kito skysčio paviršiuje, paviršinio aktyvumo medžiagų adsorbcija. Elektrai laidžių medžiagų, dažniausiai metalų, paviršiuje vyksta paviršiniai reiškiniai, susiję su perteklinio elektros krūvio susidarymu ir potencialo šuoliu fazių skiriamojoje riboje. Tokie yra elektrokinetiniai reiškiniai, elektrokapiliariniai reiškiniai, dvigubojo elektrinio sluoksnio susidarymas.
Priverstiniai paviršiniai reiškiniai
Priverstiniai paviršiniai reiškiniai atsiranda deformuojant arba ardant kietąsias medžiagas, kai susidaro nauji aktyvūs paviršiai. Kietųjų kūnų deformaciją palengvina medžiagos, mažinančios paviršiaus įtempį. Priverstinius paviršinius reiškinius tiria fizikocheminė mechanika. Paviršiniai reiškiniai svarbūs koloidinėms sistemoms, kristalų augimui, kritulių susidarymui, uolienų irimui, dažymui, flotacijai, tepimui, statybinių medžiagų technologijai, metalurgijai, mašinų detalių dėvėjimuisi.
Paviršiniai reiškiniai naudojami maisto pramonėje, medicinoje, išgaunant naudingąsias iškasenas, apdirbant kietąsias medžiagas.