paviršinis aktyvumas

pavišinis aktyvùmas, medžiagos gebėjimas dėl adsorbcijos sumažinti fazės paviršinę energiją. Kuo labiau mažėja paviršiaus įtempis didinant medžiagos koncentraciją, tuo didesnis tos medžiagos paviršinis aktyvumas ir tuo didesnė Gibbso energija. Paviršinis aktyvumas didėja mažėjant medžiagos poliškumui, pvz., organinių rūgščių paviršinis aktyvumas didesnis negu jų druskų. Homologinėje eilėje paviršinis aktyvumas kinta dėsningai – didėja ilgėjant angliavandenilio radikalui, pvz., angliavandenilio grandinei pailgėjus –CH₂– grupe, organinių rūgščių paviršinis aktyvumas vandeniniuose tirpaluose padidėja 3–3,5 karto. Keliant temperatūrą paviršinis aktyvumas mažėja. Nustatomas iš adsorbcijos izotermos.