Tyčyna Pavlo (ukr. Павло Тичина; Pavlo Týčyna) 1891 01 11Piskai (Černigovo sr.) 1967 08 16Kijevas, ukrainiečių poetas, vertėjas, Ukrainos sovietinis veikėjas. Vienas žymiausių 20 amžiaus ukrainiečių poetų. Ukrainos mokslų akademijos narys (1929), Bulgarijos mokslų akademijos narys korespondentas (1947).
Išsilavinimas ir veikla
1907–13 studijavo Černigovo dvasinėje seminarijoje, 1913–17 – Kijevo komercijos institute. Dalyvavo Ukrainos proletarinių rašytojų draugijos Gart, Laisvosios proletarinės literatūros akademijos veikloje. Oficialios kritikos apkaltintas buržuaziniu nacionalizmu, kurį laiką neberašė, nuo 1931 ėmė griežtai laikytis oficialios socializmo ideologijos. Nacistinės Vokietijos kariuomenei užėmus Ukrainą pasitraukė į Rusiją, gyveno Ufoje. 1936–37 ir 1941–43 vadovavo Ukrainos mokslų akademijos Literatūros institutui. 1943–48 Ukrainos SSR švietimo ministras. 1953–59 Ukrainos SSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. Destalinizacijos laikotarpiu tebesilaikė stalinistinių pažiūrų, kritikavo septintajame dešimtmetyje subrendusios menininkų kartos (vadinamųjų šešiasdešimtininkų) liberalią laikyseną.
Kūryba
Kūrybai (ypač trečiojo dešimtmečio) būdinga vidinis muzikalumas, drąsūs įvaizdžiai, formos naujovės, panteistiškas gamtos vaizdavimas ir kosmoso motyvai, intuityvumo ir racionalumo priešstata, asociatyvumas, juntama svarbiausių modernistinės literatūros srovių ir klasikinės literatūros įtaka, esama ukrainiečių liaudies dainų motyvų. Vėlesnės kūrybos poetinė raiška daug skurdesnė, nors išlaikomas poetinės formos meistriškumas. Svarbiausi poezijos rinkiniai: Saulės klarnetai (Sonjačni klarnety 1919), Vietoje sonetų ir oktavų (Zamist′ sonetiv i oktav), Plūgas (Plug, abu 1920), Kosminiame orkestre (V kosmičnomu orkestri 1921), Vėjas iš Ukrainos (Viter z Ukrajiny 1924), Černigovas (Černigiv 1931), Vieningos šeimos jausmas (Čuttja jedynoji rodyny), Jaunystės daina (Pisnja molodosti, abu 1938), Mes einame į mūšį (My jdemo na bij 1941), Nugalėti ir gyventi! (Peremagat′ i žyt′! 1942), Ir augti, ir veikti (I rosti, i dijati 1948), Auki, nuostabus pasauli (Zrostaj prečudovyj svite 1960), Tuopos arfas lenkia (Topoli arfy gnut′ 1963), Sidabrinę naktį (Sribnoj noči 1964). Poliglotas, vienas žymiausių ir produktyviausių poezijos vertėjų į ukrainiečių kalbą. Išliko P. Tyčynos vertimų iš daugiau kaip 40 kalbų, tarp jų – iš lietuvių (K. Donelaitis, S. Nėris, A. Venclova). Lietuvių kalba išleista jo kūrybos Rinktinė (1951).
1551