Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis Kaune

Pažáislio bažnýčios ir vienuolýno ansámblis, Pážaislio Švč. Mergẽlės Marjos Apsilañkymo bažnýčios ir kamaldùlių vienuolýno ansámblis, 17 a. antros pusės–18 a. pradžios brandžiojo baroko ansamblis Kaune, Kauno marių šiaurės vakariniame krante. Žymiausias baroko ansamblis Lietuvoje.

Architektūra

Suplanuotas pagal kamaldulių ordino regulos reikalavimus; stačiakampio plano teritorijoje pagal išilginę ašį sugrupuoti pastatai sudaro 2 zonas (vakarinėje pusėje – šventorius su svečių namais ir oficinomis, rytų – uždara eremo teritorija su nameliais), iš šiaurės ir pietų aukštu mūru aptvertą vienuolyno teritoriją supa sodai.

Ansamblį sudaro: bažnyčia, prie kurios šonų prišlieti šiauriniai ir pietiniai vienuolyno korpusai su galerijomis aplink vidaus kiemus, šventorius su pietų ir šiaurės oficinomis, svečių namas, vienuolių kamaldulių nameliai (19 a. antroje pusėje nugriauta 10 namelių, liko 3), varpinė, ūkiniai pastatai, Didieji ir Šventieji vartai. Ašinės kompozicijos centre – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (Pacų šeimos kripta, 2005 restauruota), ji šešiakampio plano, prie pagrindinio fasado iš vakarų pusės prišlieti du bokštai, iš rytų – žemesni priestatai, pietrytiniame kampe virš zakristijos – varpinės bokštelis. Į centrinę erdvę iš abiejų pusių įjungta po dvi koplyčias. Vakariniame fasade išryškėja šešiakampis kupolas ir kampiniai bokštai, užbaigti profiliuotais šalmais.

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios Pažaislyje fasadas (1667–1712, architektas G. Frediani ir kiti)

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios interjeras

Fasadą skaido didžiojo orderio dvigubi piliastrai, profiliuoti karnizai, portalas puoštas jonėniškomis puskolonėmis, lenktu sandriku, virš karnizo, atiko įgauboje yra kartušas su Pacų herbu, virš atiko – baliustrada, ant kurios stovėjo keturios skulptoriaus M. Volšeido statulos. Fasadas dekoruotas smiltainiu, interjero sienos dengtos juodu ir rausvu marmuru (iki 1689 darbams vadovavo architektas P. Puttini); stiuko dekoras (1674–76, skulptorius J. Merli) ir freskos (1676–87, dailininkas M. Palloni, 1692–1712, dailininkas G. Rossi) sudaro vientisas kompozicijas.

Istorija

Vienuolyną įsteigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris K. Z. Pacas. Ansamblis pradėtas statyti 1667 (architektas G. Frediani ir kiti). Po 1831 sukilimo uždarytas. 19 a. pirmoje pusėje perstatyti ūkiniai pastatai, rekonstruota pagrindinių pastatų fasadai (pagal architektų K. Gregotovičiaus, P. Porto, T. Tišeckio projektą). 1840 pašventintas stačiatikių Uspenijės vienuolynas, bažnyčią pritaikius cerkvei sunaikinta įranga (mediniai altoriai, paveikslai, dalis freskų). 1839–44 restauruota choro ir presbiterijos skliauto stiuko lipdyba (skulptorius K. Jelskis). 1920 vienuolyną perėmė Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. 1948 uždarytas, SSRS okupacijos metais jame buvo Respublikinis centrinis archyvas, senelių namai, psichoneurologinė ligoninė, turistinė bazė. 1967–91 vienuolynas priklausė Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui (restauruota zakristijos ir vienuolyno didžiojo refektorijaus lipdiniai, freskos, rekonstruota ir restauruota kiti pastatai). 1992 grąžintas Šv. Kazimiero seserų kongregacijai.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis Kaune

Pažaislio architektūrinis ansamblis iš paukščio skrydžio (1936 nuotrauka)

2271