pažyminỹs, atribùtas (lot. attributum), žodžių junginio priklausomasis dėmuo, jungiamas prie daiktavardžių ir apibūdinantis jais reiškiamas sąvokas ar įvaizdžius. Pvz.: gražus oras, pirmas žodis, kiekvienas žmogus. Tradicinė gramatika pažyminį laiko antrininke sakinio dalimi, bet pagal sintaksinius ryšius pažyminys yra tik sakinio dalių palydovas, galintis priklausyti ir kitam pažyminiui (pvz., kieto plieno kardas). Pagal ryšį su pažymimuoju žodžiu skiriama derinamasis ir nederinamasis pažyminys. Derinamuoju pažyminiu eina būdvardžiai arba būdvardiški skaitvardžiai, įvardžiai, dalyviai. Derinamasis pažyminys lietuvių kalboje, kaip ir daugelyje sintetinio tipo kalbų, derinamas su pagrindiniu junginio dėmeniu – daiktavardžiu – gimine, skaičiumi ir linksniu (graži moteris, visi vaikai, pavargusiems vyrams). Nederinamuoju pažyminiu dažniausiai eina daiktavardžių ar juos pavaduojančių žodžių kilmininkas (lietaus vanduo, žemės sauja, mūsų kraštas), rečiau įnagininkas su priklausomais žodžiais (senis žila barzda), prielinksnių ir kitos konstrukcijos (kirvis be koto). Lietuvių kalboje nederinamojo pažyminio kilmininkas plačiai vartojamas ir tais atvejais, kai kitoms kalboms įprastas derinamasis pažyminys, sudurtiniai žodžiai ar kitokios sintaksės priemonės (plg. lietuvių kalba aukso žiedas, vokiečių kalba der goldene Ring, anglų kalba golden ring, rusų kalba zolotoe kol'co; lietuvių kalba ryto žvaigždė, vokiečių kalba der Morgenstern, anglų kalba morning star, rusų kalba utrennjaja zvezda).
2352