pedimeñtas (lot. pedimentum < pes, kilm. pedis – pėda), denudacinės kilmės nuolaiduma, susidariusi kalnų, kalvų masyvų, terasinių pakopų ar slėnių šlaitų papėdėje. Intensyviausiai formuojasi aridinio (sausojo) ir semiaridinio (pusiau sauso) klimato srityse, kur vyrauja fizinis pirminių uolienų dūlėjimas. Dūlėsius periodiškai arba epizodiškai nuo stačių šlaitų pašalina liūtys ir išsklaido juos papėdėje. Dėl to viršutinės pedimento dalys yra stačios, o apatinės – daug lėkštesnės. Dėl intensyvios mechaninės erozijos pedimentai traukiasi, bet išlaiko pirminį šlaito polinkį. Susijungus keliems pedimentams susidaro pediplena.
Pedimentų raidos teoriją sukūrė vokiečių geomorfologas V. Penkas, ją aprašė knygoje Morfologinė analizė (Die morphologische Analyse 1924).
2341