pėdsakinis potencialas

pėdsaknis potenciãlas, jaudraus audinio ląstelės išorinės membranos elektrinių potencialų skirtumo svyravimas po to, kai pasibaigia veikimo potencialas. Ryškiausią pėdsakinį potencialą turi neuronai ir raumeninės ląstelės. Pėdsakinis potencialas yra mažesnės amplitudės (iki kelių milivoltų) negu veikimo potencialas ir ilgiau trunka (nuo kelių iki kelių šimtų milisekundžių). Jis baigiasi, kai jonų koncentracija abipus membranos tampa lygi jonų koncentracijai, lemiančiai ramybės potencialą. Neuronų pėdsakinis potencialas paprastai yra neigiamas (pėdsakinė membranos hiperpoliarizacija). Kai kurių neuronų ir aksonų pėdsakinis potencialas, iš pradžių buvęs neigiamas, tampa teigiamas (membranos depoliarizacija). Mielininių nervinių skaidulų pėdsakinis potencialas yra kelių depoliarizacijos ir hiperpoliarizacijos fazių kaita.