peilis

virtuviniai peiliai

pelis, darbo įrankis arba šaltasis ginklas, sudarytas iš vienašmenės geležtės ir koto arba kriaunų. Lietuvoje akmens amžiuje naudoti titnaginiai (skirstomi į mėsai pjaustyti ir drožiamuosius), bronzos amžiuje – žalvariniai, geležies amžiuje – geležiniai peiliai (tiesia arba lenkta nugarėle, jų ilgis 9–20 cm) ir peiliai be koto. Iki 14 a. peiliai buvo tveriami į medines, nuo 14 a. – ir į kaulines, metalines rankenas, juos nešiojo ir vyrai, ir moterys. Kovos peiliai buvo ilgesni (apie 20–50 cm), jie būdingi 5–6 a. po Kr. Vidurio Lietuvos gyventojams, 8–13 a. kuršiams. Kartais nešioti odinėse makštyse su žalvariniais apkalais, prikabinti prie diržo.

kovos peilis žalvariu kaustytomis makštimis (iš Andriulių kapinyno, 10 amžius)