peilis

tekinimo peilio schema: 1 – peilis, 2 – detalė

pelis, metalo pjovimo įrankis, naudojamas tekinimo, ištekinimo, drožimo, sriegimo, kuprojimo (fasoninis peilis) staklėse. Dažniausiai naudojamą tekinimo peilį sudaro kotas (staklėse ar peilių galvutėje tvirtinti) ir tiesi, lenkta ar kitokia galvutė, turinti priekinį (drožlei slysti) ir užpakalinį – pagrindinį (nukreiptą į apdirbamą paviršių) ir pagalbinį (nukreiptą į apdirbtą paviršių) ašmenų paviršius. Priekinio ir pagrindinio užpakalinio paviršiaus sankirta sudaro pagrindinę pjovimo briauną, priekinio ir užpakalinio pagalbinio paviršiaus – pagalbinę; abiejų briaunų – smailią, suapvalintą arba tiesią viršūnę. Tekinimo peilio kampai nustatomi 4 plokštumose – pagrindinėje (statmena pagrindinio pjovimo briaunos projekcijai į pagrindinę plokštumą) ir pagalbinėje kertančioje (statmena pagalbinės pjovimo briaunos projekcijai į pagrindinę plokštumą), plane ir pjovimo plokštumoje.

Svarbiausi dažniausiai naudojamo tekinimo peilio kampai – pagrindinis užpakalinis (tarp pagrindinio užpakalinio paviršiaus ir pagrindinės pjovimo plokštumos), smailinimo (tarp priekinio ir pagrindinio užpakalinio paviršiaus), pagrindinis priekinis (tarp priekinio paviršiaus ir pagrindinės plokštumos), pjovimo (tarp priekinio paviršiaus ir pagrindinio pjovimo plokštumos). Pagalbiniai šio peilio kampai analogiški atitinkamiems pagrindiniams kampams; dažnai naudojami dar kampai plane – pagrindinis (tarp pagrindinio pjovimo briaunos ir projekcijos į pagrindinę plokštumą ir peilio pastūmos krypties), pagalbinis (tarp pagalbinės pjovimo briaunos projekcijos į pagrindinę plokštumą ir peilio pastūmos krypties) ir viršūnės (tarp pagrindinės ir pagalbinės pjovimo briaunų projekcijų į pagrindinę plokštumą; kuo šis kampas didesnis, tuo peilis patvaresnis). Užpakaliniai peilio kampai būna 6–12° (kai jie didesni – silpnesnė pjaunančioji dalis), priekinių kampų didumas parenkamas pagal apdirbamos medžiagos fizikines mechanines savybes (kuo kietesnė medžiaga, tuo jie mažesni, tačiau labai juos sumažinus gali atsirasti virpesių, ne taip tiksliai apdirbama). Fasoniniai peiliai (diskiniai, prizminiai ir strypiniai) parenkami pagal apdirbamos detalės formą, tikslumą, standumą. Dažniausiai jais aptekinamos ar ištekinamos trumpos sukimosi kūnų formos fasoninės detalės, kuprojami frezų dantys. Drožimo peilis būna paprastasis, galinio ir glotniojo drožimo, įpjovimo, nupjovimo, krumplių drožimo. Peiliai būna vientisieji, surenkamieji (su keičiamomis greitapjovio plieno, kietlydinio, mineralų keramikos, deimanto ar kitos medžiagos plokštelėmis), t. p. su prilituotomis ar privirintomis plokštelėmis; surenkamųjų peilių kotas (stačiakampio, apvalaus ar prizminio skerspjūvio) daromas iš konstrukcinio plieno.

tekinimo peilio svarbiausi elementai: 1 – kotas, 2 – galvutė, 3 – priekinis paviršius, 4 – pagrindinė pjovimo briauna, 5 – pagrindinis užpakalinis paviršius, 6 – pagalbinė pjovimo briauna, 7 – pagalbinis užpakalinis paviršius

tekinimo peilio kampų matavimo plokštumos: 1 – pagrindinė kertančioji, 2 – pagalbinė kertančioji, 3 – pjovimo; raudona rodyklė rodo pjovimo kryptį, juoda – peilio pastūmos kryptį

2448