Peisistrātas (Peisistratos) apie 605 pr. Kr.Atėnai 527 pr. Kr.Atėnai, Atėnų tironas (apie 560–527 pr. Kr.; su pertraukomis). Peisistratidų giminės.
Iškilo per Atėnų ir Megaros karą (apie 565 pr. Kr.). Kovojo su giminine diduomene (eupatridais): konfiskavo politinių priešininkų žemę, išdalijo ją valstiečiams. Pradėjo kaldinti valstybines monetas, inicijavo viešuosius darbus: įrengė Atėnuose vandentiekį (veikė iki 18 a.), turgavietę, pradėjo statyti Pirėjo uostą. Pastatydino Atėnės Paladės ir Apolono Pitiečio šventyklas Atėnų akropolyje, Demetros – Eleusine. Sukūrė nuolatinę samdomąją kariuomenę. Paliko veikti Solono įkurtas institucijas, bet į jas skyrė savo statytinius.
Vykdė aktyvią užsienio politiką: įsiveržė į Naksą, užėmė Sigėją Helesponto pakrantėje. Peisistrato laikais Atėnai tapo Graikijos kultūros centru. Nuo tada Atėnuose per Didžiąsias Panatėnajas vykdavo svarbiausioji ceremonija – eitynės prie akropolio, aukojimas (hekatomba), kiti renginiai.
Po Peisistrato mirties valdžia Atėnuose atiteko jo sūnui Hipijui.