peknai, dekoratyvinių šunų veislė. Spėjama, kilę iš Tibeto. Buvo Kinijos imperatorių dvarų ypatingas turtas ir neatsiejamas budizmo atributas. Anot kinų legendos, pekinai atsirado iš liūto ir beždžionės. Iš liūto paveldėjo kilnumą, iš beždžionės – grakštumą. Pekinus buvo draudžiama iš Kinijos išvežti, neturėjo teisės jų laikyti ir ne imperatoriaus šeimos nariai – nusižengus grėsė mirties bausmė. 1860 pirmieji penki šios veislės šunys buvo atvežti į Didžiąją Britaniją ir pavadinti Pekino miesto vardu. Ūgis – 15–23 cm, kūno masė – 3,5–6 kg. Galva didelė, kakta plati plokščia. Akys didelės iškilos. Nosis plokščia, prie pat akių. Snukis labai platus, kvadratiškas. Ausys vidutinio didumo, nukabusios. Kaklas trumpas tvirtas. Kojos trumpos. Uodega kilpiška, užriesta ant nugaros. Kailis vešlus ilgaplaukis. Būna įvairių spalvų ir atspalvių: juodi, pilki, balti, smėlio spalvos, auksaspalviai. Vienspalviai gali turėti dėmių, juodą snukio kaukę. Pekinai užsispyrę, prieraišūs, budrūs sargai.
pekinas
2966