Pekinas

Peknas (Peking), Beijing (Beidzngas, Beidžngas), Kinijos sostinė.

18,96 mln. gyventojų (2020). Su gretimais priemiesčiais sudaro atskirą administracinį vienetą – Pekino municipalitetą (provincijos lygio miestą; plotas 16 800 km², 21,89 mln. gyventojų, 2020). Antras (po Šanchajaus) pagal gyventojų skaičių Kinijos miestas.

Pekino centrinis verslo rajonas

Įsikūręs Didžiosios Kinijos lygumos šiaurėje, tarp Jongdinghės ir Čaobaihės upių, tarp Janšano (šiaurės rytuose), Dziundušano (šiaurės vakaruose), Sišano (vakaruose) kalnų ir Didžiojo Kinijos kanalo. Apie 95 % Pekino gyventojų sudaro hanai (etniniai kinai); kitos didesnės etninės grupės: mandžiūrai (1,84 %), chuėjai (1,74 %), mongolai (0,28 %), korėjiečiai (0,15 %), tudziai, džuangai, miao, uigūrai, tibetiečiai (2000).

Pekino miestą sudaro 8 rajonai (Dongčengas, Sičengas, Čongvenas, Siuanu, Čatojangas, Haidianas, Fengtai, Šidzingšanas).

Geležinkeliai į Šenjangą, Guangdžou, Šanchajų, Harbiną, Baotou, Taijuaną, Čengdu, Džengdžou, Maskvą (Rusija), Ulan Batorą (Mongolija), Pchenjaną (Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika), greitasis geležinkelis į Tiandziną (nutiestas 2008). Į Pekiną sueina 9 automobilių greitkeliai, 11 kitų plentų, yra 5 žiediniai keliai. Tarptautinis oro uostas; kiti oro uostai: Liangsiango, Nanjuano, Sidziao, Badalingo, Šahės (naudojami ūkiniams ir kariniams tikslams). Metropolitenas (nuo 1970).

Pekinas – vienas didžiausių Kinijos finansų ir prekybos centrų. Kinijos liaudies bankas, Pramonės ir komercijos (įkurtas 1984), Žemės ūkio (1951), Statybos (1954), Kinijos (1912) bankai. Kinijos bankininkystės reguliavimo, vertybinių popierių ir draudimo priežiūros komisijos, užsienio bankų (Šveicarijos Union Bank of Switzerland, Kanados Royal Bank of Canada, Jungtinių Amerikos Valstijų Bank of America) filialai. Juodoji metalurgija (bendrovė Shoudu Iron and Steel Works, įkurta 1920), automobilių, pramonės mašinų, staklių, traktorių, mašinų detalių (guolių), geležinkelio riedmenų, vamzdžių aukšto slėgio katilams gamyba, elektrotechnikos ir tiksliųjų prietaisų, chemijos (sintetinio pluošto), naftos chemijos (bendrovė Beijing Yanshan Petrochemical Company, Ltd.), elektronikos, poligrafijos, statybinių medžiagų, karo, tekstilės (vilnų, siuvimo, nėrinių, kilimų), odos, avalynės, maisto pramonė. Dailieji amatai (porceliano, dramblio kaulo, nefrito, žalvario, emalės dirbiniai). 85 vandens talpyklos; didžiausios: Minjuno, Guantingo, Huairou ir Haidzi. Turizmas.

vienas gyvenamųjų Pekino rajonų

Kinijos mokslų akademija, Centrinė teatro, Pekino kinematografijos akademijos. Pekino universitetas, kiti universitetai: Činghua technikos ir inžinerijos (įkurtas 1900), Pekino pedagoginis (1902), žemės ūkio (1905), Kinijos liaudies (1937), Šiaurės Kinijos technologinis (1946), centrinis finansų ir ekonomikos (įkurtas 1949), aeronautikos ir astronautikos (1952), pašto ir telekomunikacijų (1955), kinų medicinos (1956), cheminės technologijos (1958), kalbotyros ir kultūros (1962), užsienio studijų (1980), miškininkystės, transporto, tarptautinių santykių, politikos mokslų ir teisės. Technologinis (1940), Kinijos gamybinių santykių (1946), Pekino elektronikos mokslo ir technologijų, naftos chemijos technologinis, informacinių technologijų ir kiti institutai. Konservatorija. Nacionalinė (įkurta 1912), Kinijos mokslų akademijos, Pekino universiteto, sostinės bibliotekos. Muziejai, tarp jų – Uždraustasis miestas, Vado Mao memorialiniai rūmai, istorijos, gamtos istorijos, Kinijos revoliucijos, Pekino meno, sostinės, geologijos ir kiti; nacionalinis menų centras. Žymiausi teatrai: Kinijos jaunimo (įkurtas 1949), Kinijos operos ir dramos (1950), Pekino liaudies (1952), Centrinis eksperimentinis (1956), Nacionalinė Kinijos Pekino operos trupė (1955). Observatorija (įkurta 13 a.). Parkai. Botanikos ir zoologijos sodai. 2008 Pekine vyko XXIX vasaros olimpinės žaidynės.

2271

-Beipin; -Beipinas

Pekino architektūra

Pekino istorija