Pekno architektūrà
Iki 15 amžiaus
Dangaus šventykla Pekine (15 a. pradžia, restauruota 2006)
Senamiestis taisyklingo plano. Dzinų dinastijos valdymo laikotarpiu (265–420) pastatyta viena seniausių Pekino šventyklų – Duburio ir makliūros šventykla (išplėsta Mingų ir Čingų dinastijų valdymo laikotarpiu). Tangų dinastijos (618–907) atstovai pastatydino vieną didžiausių daoistų šventyklų Kinijoje – Baltojo debesies šventyklą (pirmoji 8 a., išplėsta Mingų ir Čingų dinastijų valdymo laikotarpiu). Sungų dinastijos valdymo laikotarpiu (960–1279) pastatyta Niudzie mečetė (996, rekonstruota 17 a.), Tianning šventyklos pagoda (12 amžius). Juanų dinastijos valdymo laikotarpiu (1279–1368) – varpo pavidalo Baltoji pagoda, dar vadinama dagoba (1279), Konfucijaus šventyklos kompleksas (1302), Rytinės viršukalnės šventykla (1323, 17 a. išplėsta, dabar Liaudies papročių muziejus), Gulinčio Budos, arba Pasaulinio Pabudimo, šventykla (pirmoji 7 a., dabartinė 13–14 a., restauruota 1949) su Gulinčio Budos varine statula (1321).
Išliko Dzino valstybės imperatorių (1115–1234) ir Mingų (1368–1644) dinastijos valdymo laikotarpio miesto sienų, vartų bokštų, siaurų gatvelių (vadinamųjų hutongų), vidinių kiemų (vadinamųjų sihejuan) fragmentų.
15–20 amžius
Vasaros rūmų kompleksas Pekine (1750, 1886 ir 1902 atstatytas)
paviljonas Marmurinis laivas (1755, 1893 atstatytas) Vasaros rūmų komplekse Pekine
Mingų dinastijos valdymo laikotarpiu miestas perstatytas, suplanuoti vadinamasis imperatoriškasis (Uždraustasis miestas), vidinis ir išorinis miestas. Pekino centre – siena apjuostas Imperatorių rūmų kompleksas (1420, architektas Žuan Anas, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1987). Pekino didžiausią Tiananmeno aikštę (15 a., rekonstruota 1651) supa miesto simbolis – Dangiškosios Taikos vartai (apie 1420), Čianmen vartai (15 a. pradžia, rekonstruoti 20 a. pradžioje), Didžioji liaudies salė (1959, architektas Žang Bo; čia veikia Kinijos parlamentas), Kinijos nacionalinio muziejaus rūmai (1959), Mao Dzedongo mauzoliejus (1977), yra paminklas didvyriams (1958).
Kiti statiniai: Dangaus šventyklos kompleksas (15 a. pradžia, daugelį kartų plėstas, restauruotas 2006, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1998; šalia – Žemės, 1530, Saulės, Mėnulio šventyklos, visos 1530), Baltoji pagoda (1473, sudaro 5 pagodos), Fa Juan šventykla (15 amžius). Čingų dinastijos valdymo laikotarpiu (1644–1912) pastatyta Song Čingling rezidencija (pradėta 17 a. viduryje, 20 a. restauruota), Lamos, arba Taikos ir Harmonijos (1694), Didžiojo Varpo (1733) šventykla, Vasaros rūmų ir imperatoriškųjų Sveikatos bei Harmonijos sodų kompleksas (1750, 1886 ir 1902 atstatytas, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1998), katalikų sakralinių pastatų (katedros – Pietinė, 16 a. vidurys, restauruota 1657, Rytinė, 1655, abi perstatytos 1904, Šiaurinė katedra, 1889; Atpirkėjo bažnyčia, 1890).
Didžioji liaudies salė Tiananmeno aikštėje Pekine (1959, architektas Žang Bo)
20 a. statiniai: Činghua universiteto auditorijų pastatas (1921), Parodų centras (1954), Senoji observatorija (1956), Darbininkų stadionas (1959), viešbutis Fragrant Hill (1982, architektas I. M. Pei), Kinijos tūkstantmečio monumentas (1999).
21 amžiaus pradžia
Pekino olimpinių žaidynių nacionalinis stadionas (2008, architektai J. Herzogas, P. de Meuronas)
Nacionalinis menų centras Pekine (2007, architektūrinė bendrovė Paul Andreu Architect su kitais)
21 a. pradžioje projektavo daugiausia užsienio šalių architektai, pastatyta skulptūriškų formų šiuolaikinės architektūros pastatų: Kinijos nacionalinis filmų muziejus (2007, architektūrinės bendrovės RTKL, CCDI), Nacionalinis menų centras, vadinamasis Sidabrinis lašas (2007, architektūrinė bendrovė Paul Andreu Architect su kitais), Pekino oro uostas (2008, architektūrinė bendrovė Foster + Partners), Kinijos centrinės televizijos būstinė (2002–12, architektai R. Koolhaasas, O. Scheerenas, inžinerinė bendrovė Arup). 2008 Vasaros olimpinėms žaidynėms suprojektuota pagrindinis stadionas, vadinamasis Paukščio lizdas (architektai J. Herzogas, P. de Meuronas), Nacionalinis vandens centras, vadinamasis Vandens kubas (architektūrinės bendrovės PTW, CSCEC, CCDI, abiejų inžinerinė bendrovė Arup).
Yra tiltų: Lugou per Jongdinghę (12 a.), Aštuonių mylių (17 a.), Mėnulio Kunmingo ežere (18 amžius). Daug parkų: seniausias pasaulyje sodas – Šiaurės jūra (10 a.), Kvapiosios Kalvos (12 a., vėliau išplėstas, jame – pagoda, 1780), Džongšan (15 a.), Tobulo Didingumo sodas (suplanuotas Čingų dinastijos laikotarpiu, jį sudaro Amžinojo Pavasario, Juanmingjuan, Žydinčiojo Pavasario sodai; apie 350 ha), Badaču (seniausia šventykla jame – Brangiųjų Perlų Uola, pradėta Sujų dinastijos valdymo laikotarpiu, 581–618, didžiausia – Kvepiančiojo Pasaulio), Žitan (1530).
Prie Pekino – Mingų dinastijos imperatorių mauzoliejai (1368–1644, didžiausias – Čango, mažiausias – Si; pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000).
2271
-Pekinas