pekulijus

pekùlijus (lot. peculium – nuosavybė, turtas), turtas, kurį senovės Romos familijos vadovas leisdavo savarankiškai naudoti familijos nariams (sūnums, vergams). Pekulijų galėjo sudaryti amatininkų dirbtuvės, krautuvės, žemės sklypai su inventoriumi, vergai (nuo 3 amžiaus prieš Kristų jie patys dažnai gaudavo pekulijus). Iš pradžių pekulijų gaudavo daugiausia miestų vergai amatininkai, vergai, sudarantys šeimininkų vilų administraciją ir tvarkantys prekybinius reikalus, kartais piemenys. Nuo 2 amžiaus prieš Kristų pekulijųs gaudavo ir vergai žemdirbiai. Vergai privalėjo dalį iš pekulijaus gaunamų pajamų atiduoti šeimininkams. Pekulijaus dalijimas vergams skatino jų diferenciaciją; dalis vergų savo padėtimi darėsi panašūs į laisvuosius savininkus ir kolonus.