Pelà, senovės miestas Graikijos šiaurėje, prie Edesos.
Istorija
Šioje vietoje gyvenvietė įkurta neolite (septintame tūkstantmetyje prieš Kristų). Pelą pirmą kartą paminėjo Herodotas, pasakodamas apie Persijos valdovo Kserkso I 480 pr. Kr. žygį į Graikiją. 5–2 a. Makedonijos sostinė – į Pelą sostinę iš Aigų perkėlė karalius Archelajas (valdė 413–399 prieš Kristų). Jis siekė Pelą paversti helėniškosios kultūros centru (Aigai liko religinio kulto centru); pastatydino puošnius rūmus. Nuo 4 a. pr. Kr. – didžiausias Makedonijos miestas. Valdant Pilypui II (359–336) suklestėjo. 356 pr. Kr. Peloje gimė Aleksandras Makedonietis. Po III Makedonijos karo (168, Makedonijos karai) Makedoniją užkariavus Romai, Pela tapo vienos iš 4 administracinių sričių, į kurias romėnai padalijo Makedoniją, centru. 1 a. pr. Kr. sugriauta žemės drebėjimo.
Pelos liekanos
Tyrimai
1914 pradėti archeologiniai kasinėjimai. 1957 atkasti pastatai su kolonomis, kambariais mozaikinėmis grindimis (vaizduojama liūto medžioklė, raitas ant panteros Dionisas; mozaikos sukurtos 4 a. pr. Kr. iš įvairiaspalvių nugludintų akmenukų). Miestas – stačiakampio plano su daugiau kaip 10 m pločio gatvėmis; po gatvėmis – terakotiniai vamzdžiai švariam vandeniui tiekti.
mozaikinės grindys Peloje