pelargonija

darželinė pelargonija

pelargònija (Pelargonium), snaputinių (Geraniaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 50 rūšių. Pelargonija paplitusi Afrikoje, Azijos pietvakariuose, Indijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Didžiausia rūšių įvairovė Pietų Afrikoje. Daugiametė kvapi žolė arba krūmokšnis su storais sultingais, neretai sukulentiniais stiebais. Lapai pražanginiai, plaštakiškai skiautėti, kartais plunksniškai suskaldyti, neretai su tamsiomis dėmėmis arba dryžiais. Žiedai dvilyčiai, susitelkę į skėčio pavidalo žiedynus. Vainiklapiai įvairių spalvų (balti, gelsvi, rausvi, oranžiniai, raudoni, violetiniai, kartais dvispalviai arba trispalviai). Vaisius – skeltavaisis su akuoto pavidalo išauga. Gentyje daug dekoratyvinių augalų. Dažniausiai gėlynuose ir kambariuose auginama dantytoji pelargonija (Pelargonium denticulatum), didžiažiedė pelargonija (Pelargonium grandiflorum), karališkoji pelargonija (Pelargonium ×domesticum), juostuotoji pelargonija (Pelargonium zonale), malonioji pelargonija (Pelargonium graveolens), muskatinė pelargonija (Pelargonium fragrans).

Sukurta daug hibridų ir veislių. Beveik visų rūšių pelargonijos kaupia nemažai eterinių aliejų, naudojamų kosmetikoje, parfumerijoje, kvapų terapijoje ir medicinoje. Kaip eterinių aliejų augalai dažniausiai auginamos gauruotoji pelargonija (Pelargonium tomentosum), kvapioji pelargonija (Pelargonium odoratissimum) ir malonioji pelargonija. Keliolikos rūšių pelargonijos yra vaistiniai augalai, naudojami šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje, dažniausiai – inkstalapė pelargonija (Pelargonium reniforme), tankiažiedė pelargonija (Pelargonium capitatum) ir kvapioji pelargonija. Lietuvoje kambariuose, darbo patalpose, balkonuose, lauko gėlynuose auginama juostuotoji pelargonija, skydalapė pelargonija (Pelargonium peltatum), didžiažiedė pelargonija, darželinė pelargonija (Pelargonium ×hortorum).

karališkoji pelargonija

darželinė pelargonija

849