peldiniai paũkščiai (Strigiformes), paukščių (Aves) klasės būrys. 2 šeimos: pelėdiniai ir liepsnotosios pelėdos (Tytonidae). 27 gentys, 205 rūšys (Lietuvoje 13 rūšių). Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktį. Dažniausiai dideli ir vidutinio dydžio. Masė nuo 50 gramų iki 4,5 kilogramo. Pilkai rusvų spalvų. Kūnas kompaktiškas. Galva didelė, labai judri, pasisuka net 270° kampu. Snapas stiprus trumpas, su kabliuku. Mažesnės plunksnos aplink akis sudaro skruostų diską. Sparnai ilgi. Kojos dažniausiai apaugusios plunksnomis. Visi pirštai gerai išsivystę, ketvirtasis gali atsisukti atgal. Skraido tyliai ir vikriai. Aktyvūs naktį ir sutemus. Gyvena miškuose, kartais tundroje, dykumose. Grobį gaudydami orientuojasi klausa ir iš dalies rega. Minta peliniais graužikais, kartais vabzdžiais, rečiau paukščiais. Nesuvirškintus kaulus, plaukus atryja. Monogamai. Poros dažniausiai būna pastovios. Lizdų dažniausiai nekrauna, naudojasi kitų paukščių apleistais būstais uoksuose, ant šakų, ant žemės ir palėpėse. Deda 3–8 baltus kiaušinius. Peri patelė 25–3 d., patinas ją maitina. Jaunikliai paukščiukiniai. Išsirita akli, apaugę pūkais. Lizde auga 3–6 savaites.
laplandinė pelėda
naminė pelėda
raiboji pelėda
Liepsnotosios pelėdos paplitusios vidutinio ir tropinio klimato juostose. 2 gentys, 16 rūšių. Lietuvoje gyvena liepsnotoji pelėda (Tyto alba). Labai šviesios spalvos. Skruostų diskas baltas, širdies formos. Sparnai ir kojos ilgi. Sinantropinis paukštis. Reta, įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.
liepsnotoji pelėda
liepsnotoji pelėda
liepsnotoji pelėda
liepsnotoji pelėda
3102
-liepsnotoji pelėda; -pelėda; -liepsnotosios pelėdos; -pelėdos