pelėjnas (Penicillium), aukšliagrybūnų (Ascomycota) skyriaus aukšliagrybių (Ascomycetes) klasės, eurotiečių (Eurotiales) eilės Trichocomaceae šeimos gentis. Pelėjūnas paplitęs dirvožemyje, auga ant įvairių organinių substratų, maisto produktų, popieriaus, odos, augalinių ir kitų atliekų, drėgnose patalpose ant sienų, nemažai sporų aptinkama patalpų ir lauko ore. Ant įvairių substratų vystosi atskiromis kolonijomis arba sudaro tankias dažniausiai žalsvas, melsvas apnašas. Grybiena septuota, šakota. Dauginasi nelytiškai – konidijomis (anamorfinė grybo vystymosi stadija). Konidijų dažnai susidaro labai daug, jos formuojasi grandinėlėmis specializuotų šakotų kotelių – konidijakočių viršūnėse. Jeigu palėjūno grybai sudaro aukšlius (teleomorfinė grybo vystymosi stadija), tada jie priskiriami kitoms gentims: Eupenicillium ir Talaromyces.
pelėjūnas
Pelėjūnai mineralizuoja organines liekanas, gadina maisto produktus, pašarus, įvairias organines ir neorganines medžiagas. Sintetina fermentus (Penicillium expansum, Penicillium brevicompactum, Penicillium verruculosum, Penicillium decumbens), organines rūgštis (Penicillium oxalicum, Penicillium simplicissimum), antibiotikus (Penicillium notatum – iš šio grybo išskirtas pirmasis antibiotikas penicilinas, Penicillium chrysogenum). Penicillium roquefortii ir Penicillium camemberti naudojami sūrių gamyboje, Penicillium nalgiovense – mėsos pramonėje. Daugelis pelėjūno rūšių išskiria toksinus (Penicillium verrucosum, Penicillium expansum, Penicillium aurantiogriseum, Penicillium crustosum), kurie gali sukelti alergijas.
pelėjūno Pencillium chrysogenum kolonijos
pelėjūnas
705